Darbinės atostogos


Mielieji mano blog'o skaitytojai,

teks Jūsų visų atsiprašyti, tačiau ateinančias 2 savaites įrašų nebus. Išvykstu į iGEM konkurso Giant Jamboree konferenciją, vykstančią Bostone, USA.
Iki išvykimo turiu nušlifuoti kalbą, kuria pristatysiu komandos darbą, o pačios kelionės metu kažin ar kada beturėsiu laiko prisėsti parašyti įrašo...

Wish us luck, ir be abejo grįžus parašysiu apie šią kelionę :)

O kas apie mus dar negirdėjot, siūlau pažiūrėti šį trumpą filmuką https://www.youtube.com/watch?v=BXqrlQ6JB4M 

Iki kito susitikimo :)

chekas

Kaip veikia fermentas?

https://www.ethz.ch/en/news-and-events/eth-news/news/2013/10/kuenstliches-enzym-schafft-700-reaktionen-pro-sekunde.html

Fermentai sumažina cheminių reakcijų aktyvacijos energiją. Principinė schema, kaip fermentas tai daro:
  1. Substrato paviršius kontaktuoja su specifine fermento sritimi – aktyviuoju centru;
  2. Susiformuoja laikinas tarpinis junginys, vadinamas fermento-substrato kompleksas;
  3. Substrato molekulė pakeičiama pertvarkant atomus tiek ją suskaidant, tiek ją sujungiant su kita substrato molekule;
  4. Pakeistos substrato molekules – reakcijos produktai – atpalaiduojami, nes jos nebeatitinka fermento aktyviojo centro;
  5. Nepakitusi fermento molekulė vėl yra pasiruošusi reaguoti su kita substrato molekule.
Šių veiksmų rezultatas – fermentas pagreitina chemines reakcijas.

https://en.wikibooks.org/wiki/Biochemistry/Print_version

Mokslo naujienos: neįprastas ląstelių dalijimasis

https://www.sciencedaily.com/releases/2016/10/161011135917.htm

Dauguma bakterijų dalinasi dalinimosi vietoje prijungdamos FtsZ baltymą. Buvo manoma, kad FtsZ privalo organizuotis į žiedą, sutelkdamas daugybę kitų baltymų, ir kartu sudaryti vienalytę ir tuo pačiu metu veikiančią susitraukimo jėgą, spaudžiančią ląstelės šonus. Panašiai, kaip pirštais suspaustume pripūstą pailgą balioną. Nors iki šiol vis dar yra diskutuojama, kuris iš komplekso baltymų sukuria susitraukimo jėgą, niekas neabejoja, jog dalijimosi žiedą formuoja FtsZ baltymas. Žiedas sudarytas iš pasikartojančių FtsZ filamentų, jis yra elipsės arba toroido formos. Ilgai tikėta, jog žiedas yra sine qua non (nepakeičiamas) ląstelės dalijimosi procese.

http://www.riken.jp/en/research/rikenresearch/highlights/5722/

Įvairūs biologijos vadovėliai parašyti nagrinėjant mikroorganizmus, kurie auga laboratorinėmis sąlygomis. Tačiau, dauguma mikroorganizmų kol kas yra nekultivuojami ir gali būti stebimi tik jų natūralioje aplinkoje.

Fermentų komponentai

https://en.wikipedia.org/wiki/Ubiquitin-activating_enzyme
Tęsiame temą apie fermentus :)

Nors kai kurie fermentai sudaryti tik iš baltymų, daugumos sudėtyje yra baltyminė dalis, vadinama apofermentu, ir nebaltyminė dalis, vadinama kofaktoriumi. Kofaktorių pavyzdžiais gali būti geležies, cinko, magnio ar kalcio jonai. Jei kofaktorius yra organinė medžiaga, tai jis vadinamas kofermentu

Vieni apofermentai yra neaktyvūs, juos aktyvina kofaktoriai. Apofermento ir kofaktoriaus kompleksas vadinamas holofermentu - aktyvia fermento forma. Jei kofaforius pašalinamas, apofermentas tampa neaktyviu (negali dalyvauti reakcijose).

https://bestofbiochemistry.wordpress.com/2013/04/10/cofactors/

Kofermentai asistuoja fermentui priimdami iš substratų pašalintus atomus arba duodami atomus, reikalingus substratui. Kai kurie kofermentai yra elektronų pernešėjai, kurie pašalina elektronus nuo substratų ir perduoda juos kitoms molekulėms.

Fermentai

https://en.wikipedia.org/wiki/Ubiquitin-activating_enzyme

Dalelės, kurios gali pagreitinti chemines reakcijas, tačiau pačios reakcijos metu nesunaudojamos (jų pačių sudėtis po reakcijos nepakinta), vadinamos katalizatoriais. Gyvosiose ląstelėse jų vaidmenį atlieka biologiniai katalizatoriai – fermentai. Fermentai priklauso baltymų organinių molekulių grupei. Fermentas yra specifinis, sąveikaujantis su jam specifine dalele, fermento substratu (arba substratais, kai reakcijoje dalyvauja keli reaktantai), ir kiekvienas fermentas katalizuoja jam specifinę reakciją. Pavyzdžiui, sacharozė (cukrus, kuriuo saldiname kavą ar arbatą) yra fermento sacharazės substratas ir šis fermentas sacharozę hidrolizuoja (suskaido dalyvaujant vandeniui) į gliukozę ir fruktozę.
http://hetmaagdarmstelseldedarm.blogspot.lt/p/de-functies-van-de-darm.html

Kaip katalizatoriai, fermentai paspartina chemines reakcijas. 3D fermento molekulė turi aktyvųjį centrą, sritį, kuri sąveikauja su specifine chemine dalele.
Fermentas orientuoja substratą į tokią poziciją, kuri padidintų reakcijos tikimybę. Fermento-substrato komplekso susiformavimas, fermentui laikinai susijungus su reaktantais, padaro reakciją greitesnę ir sumažina jos aktyvacijos energiją.

Įdomioji biologija: 10 greičiausiai pražudančių ligų

http://www.buildhealthybody.com/top-10-most-dangerous-diseases-in-world/

„Įdomioji biologija“ grįžta su 10 greičiausiai pražudančių ligų. Neišsigąskite, įrašas ilgas. Įspėju jautrius žmones – ligų nuotraukų bus.

10. Chagas liga (amerikinė tripanosomozė).
Ši liga pavadinta Brazilijos mokslininko Carlos Chagas garbei, kuris 1909m. pirmas aprašė šią ligą. Chagas liga yra tropinė parazitinė kraujo pirmuonių Trypanosoma cruzi sukeliama liga, kelianti didelę grėsmę žmogaus gyvybei. Ši liga paplitusi Lotynų Amerikoje.

Kiekvienais metais užregistruojama 8-11 mln. Sergančių žmonių. Riziką užsikrėsti turi daugiau nei 25mln. Gyventojų. Kiekvienais metais Lotynų Amerikoje nuo šios ligos miršta 10 tūkstančių žmonių – daugiausiai tarp parazitinių susirgimų, net ir labiau žinomos maliarijos. Didėjant žmonių migracijai ši liga registruojama ir kitose pasaulio šalyse.

http://www.jyi.org/issue/the-fight-for-recognition-chagas-disease-meets-controversy/

Ligos sukėlėjus perneša kraujasiurbės triatominės blakės. Blakės maitinasi gyvūnų ir žmogaus krauju, todėl jos gyvena netoli žmonių būstų ar gyvūnų olų. Dažniausiai jos sukandžioja atviras kūno vietas (veidą, rankas, kojas). 

Chagas liga gali turėti ūmią ir lėtinę stadijas. Abi šios stadijos gali būti be simptomų arba kelti grėsmę gyvybei. Įkandimo vietoje vystosi nedidelis uždegimas. Ūmi ligos stadija prasideda karščiavimu, galvos skausmu, periferinių limfmazgių padidėjimu, raumenų skausmais, sumažėjusiu apetitu, atsiranda viduriavimas, pykinimas, silpnumas, pasunkėja kvėpavimas, ant pilvo ir krūtinės gali išryškėti raudonos dėmės. Gali atsirasti odos bėrimai (Čagos), išliekantys kelis mėnesius. Apie 50% visų ligonių vystosi Romano simptomas (pabrinkimas viršutinio ir apatinio vienos akies vokų, kartu su akies uždegimu (konjunktyvitu)). Ūmi ligos stadija yra labai pavojinga, dėl galimų mirties atvejų ar sunkios ligos vystymosi, ypač mažiems vaikams.

Metabolizmas. Katabolizmas ir anabolizmas

http://blog.medillsb.com/cell-metabolism-by-icom-creative/

Pradedame naują skyrių apie ląstelėje vykstančias chemines reakcijas – jos metabolizmą.

Metabolizmas – visų gyvame organizme vykstančių cheminių reakcijų visuma. Kadangi cheminės reakcijos arba atpalaiduoja energiją, arba joms energijos reikia, į metabolizmą galime žiūrėti kaip į energiją balansuojantį veiksmą. Atitinkamai metabolizmas gali būti suskirstytas į dvi cheminių reakcijų klases: tos, kurios energiją atpalaiduoja, ir tos, kurioms vykti reikia energijos.

https://quizlet.com/141505321/chapter-8-microbial-metabolism-flash-cards/

Fermentų reguliuojamos reakcijos, kurių metu energija atpalaiduojama, priskiriamos katabolizmui – kompleksinių organinių molekulių skaidymas į paprastesnes. Šios reakcijos vadinamos katabolinėmis arba degradacijos reakcijomis. Dauguma katabolinių reakcijų yra hidrolizės reakcijos (reakcijos, kuriose naudojamas vanduo ir nutraukiami cheminiai ryšiai) ir jos yra egzoergoninės (pagamina daugiau energijos, nei sunaudoja). Katabolizmo pavyzdys – cukraus suskaidymas ląstelėje į anglies dioksidą ir vandenį.