Bakterijos

https://au.pinterest.com/explore/bacteria-cartoon/

Įvadas į bakterijas – jų formos, mitybos tipai, šiek tiek apie sandarą.

Bakterijos yra palyginti nesudėtingi organizmai, kuriuos sudaro viena vienintelė ląstelė (vienaląsčiai organizmai). Bakterijų dydis svyruoja nuo 0,2 iki 2μm (mikrometrai). Kadangi jų genetinė medžiaga (DNR, RNR ir plazmidės – ektrachromosominė (nepriklausanti pagrindinei genetinei medžiagai – chromosomoms)) nėra apgaubta branduolio membrana, bakterijos (o kartu ir archėjos) priskiriamos prokariotams (graikiškai prokaryon – „iki sėklos“, kitaip tariant, be branduolio).

Bakterijų ląstelės dažniausiai būna kelių formų – lazdelė arba kitaip bacila, kokas (apvali arba ovali) arba spiralė (lenkta arba kamščiatraukio formos). Egzistuoja ir kitokios, žvaigždės ar kvadrato, formos, bet jos kur kas retesnės. Individualios ląstelės gali formuoti poras, grandines ar kitokias grupeles. Šių grupelių formavimas yra viena iš bakterijų charakteristikų. 

https://www.thoughtco.com/bacteria-shapes-373278

Bakterijos dauginasi  paprastai – dažniausiai tiesiog pasidalina per pusę. Po pasidalinimo kiekviena dukterinė ląstelė yra identiška motininei. 

Kokai po pasidalijimo gali likti poroje ir tokia struktūra vadinama diplokoku. Tie kokai, kurie po pasidalijimo lieka susikabinę grandinėlėmis – streptokokai. Kokai, kurie lieka susikabinę grupelėje keturiese – tetrada. Tokie kokai, kurie po pasidalinimo lieka aštuoniese ir  sudaro kubo struktūrą – sarcinos. Kokų ląstelės, besidalinančios be aiškių ašių ir liekančios sukibusios tarpusavyje, vadinamos stafilokokais. Kokų sudaromos struktūros yra viena iš pagrindinių nuorodų, nustatinėjant konkrečias kokų rūšis.

http://laboratoryinfo.com/various-shapes-and-arrangements-of-bacterial-cells/ 

Bacilos dalinasi paprasčiau, nei kokai, todėl ir jų struktūrų yra mažiau. Jos gali egzistuoti pavieniui, gali likti sukibusios poromis (diplobacila), gali sudaryti grandinėlę (streptibacila). Kai kurios bacilos atrodo kaip šiaudeliai, kitos turi nusmailintus galus, kai kurios atrodo kaip ovalai ir yra vadinamos kokobacilomis.

 

http://laboratoryinfo.com/various-shapes-and-arrangements-of-bacterial-cells/ 

Apskritai „bacila“ mikrobiologijoje turi 2 reikšmes: jau minėta bakterijos forma ir specifinė bakterijų gentis – Bacillus. 

Spiralinės bakterijos turi vieną arba daugiau sūkių, jos niekada nebūna tiesios. Bakterija, kuri atrodo kaip lenkta lazdelė, vadinama vibrionais. Sraigto pavidalo ir gana nelanksčios bakterijos vadinamos spirilomis, o sraigto pavidalo, bet lanksčios – spirochetomis.

http://laboratoryinfo.com/various-shapes-and-arrangements-of-bacterial-cells/

Bakterijos vidų saugo uždara sienelė, sudaryta iš angliavandenių ir baltyminės struktūros, vadinamos peptidoglikanu. Palyginimui, augalų ir dumblių ląstelių sieneles sudaro angliavandenis celiuliozė, o grybų – chitinas. 

Dauguma bakterijų minta organinėmis medžiagomis, kurios gamtoje gali būti gaunamos tiek iš gyvų, tiek iš negyvų organizmų. Kai kurios gali pačios pasigaminti sau maistinių medžiagų, tai yra, atlikti fotosintezę (pvz.: melsvabakterės), o kai kurios gali maistines medžiagas pasisavinti š neorganinių medžiagų. Dauguma bakterijų juda specialių darinių, žiuželių arba blakstienėlių, pagalba. Spirochetos juda dėka savo ašinių gijų, kurios sudaro lankstų apvalkalą.

Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:

• http://eol.org/info/457
• Gerard J. Tortora, Berdell R.Funke, Christine L. Case. "Microbiology. An Indtroduction". 11th edition. p 3,4

P.S. All foreign readers are now able to translate a blog with a button on the right side of the blog :)