http://healthyceleb.com/carbohydrates-addicts-diet-acquire-good-health/14748
Angliavandeniai yra
didelė ir plati organinių medžiagų grupė, kuriai priklauso cukrūs ir krakmolas.
Gyvosiose sistemose angliavandeniai atlieka daugybę svarbių funkcijų.
Pavyzdžiui, cukrus deoksiribozė yra
deksiribonukleorūgšties (DNR) statybinis blokas. Iš kitų cukrų (pvz.:
celiuliozės) yra sudarytos ląstelių sienelės. Paprastieji angliavandeniai
(pvz.: gliukozė) yra panaudojami kitų medžiagų (aminorūgščių, riebalų)
sintezei, kurios yra panaudojamos ląstelių membranų ir kitų ląstelės dalių
palaikymui. Kompleksiniai angliavandeniai (pvz.: krakmolas) tarnauja ląstelėms
kaip maisto saugyklos. Tačiau pagrindinė angliavandenių funkcija - greitas ir lengvai pasisavinamas energijos
šaltinis.
Angliavandeniai yra sudaryti iš anglies, vandenilio ir
deguonies atomų. Anglies ir vandenilio atomų santykis paprastuose
angliavandeniuose yra 2:1 – ribozė (C5H10O5),
gliukozė (C6H12O6). Nors ir yra keletas
išimčių, tačiau bendroji angliavandenių formulė yra (CH2O)n,
kur n parodo, iš kelių CH2O vienetų molekulė yra sudaryta.
Angliavandeniai pagal dydį skirstomi į 3 grupes: monosacharidai, disacharidai ir polisacharidai.
http://2012books.lardbucket.org/books/an-introduction-to-nutrition/s08-01-a-closer-look-at-carbohydrates.html
Monosacharidai. Pačios
paprasčiausios angliavandenių molekulės, sudarytos iš 3-7 anglies atomų.
Monosacharido pavadinimas priklauso nuo to, kiek anglies atomų yra joje: jei 3,
tai bus triozė, jei 4 – tetrozė, jei 5 – pentozė, jei 6 – heksozė, jei 7 –
heptozė. Pentozės ir heksozės yra labai svarbios gyviesiems organizmams. Jau
minėta deoksiribozė yra pentozė, randama DNR sudėtyje. Gliukozė, dažnai
sutinkama heksozė, yra pagrindinė ląstelių energiją tiekianti molekulė.
http://chemistry.stackexchange.com/questions/10037/what-is-the-convention-of-numbering-carbon-atoms-in-organic-molecules
Disacharidai. Iš
dviejų monosacharidų sudarytos molekulės, kurios susijungia dehidratacijos
reakcijos metu (susijungus 2 molekulėms išskiriamas vanduo). Pavyzdžiui, kartu
susijungę monosacharidai gliukozė ir fruktozė sudaro disacharidą sacharozę – tą
patį cukrų, kurį naudojame arbatai ar kavai pasaldinti. Gliukozės ir galaktozės
monosacharidai susijungs į disacharidą laktozę (pieno cukrus).
http://www.sarahkayhoffman.com/2013/02/27/what-are-disaccharides/
Disacharidai vandenyje suskaidomi į mažesnes molekules: tai
atvirkštinė dehidratacijai reakcija – hidrolizė.
Sacharozės molekulė gali būti hidrolizuota (suskaidyta) į gliukozės ir
fruktozės molekules reaguojant su H+ ir OH- jonais
vandenyje.
http://aecbio11.wikia.com/wiki/File:Hydrolysis.sucrose.jpg
Polisacharidai. Dešimtys
ar šimtai dehidratacijos reakcijų sujungtų monosacharidų. Polisacharidų
molekulės dažnai būna šakotos, t.y., pagrindinė anglies grandinė gali turėti
įvairaus ilgio atšakų. Polisacharidai klasifikuojami kaip makromolekulės. Kaip ir disacharidai, polisacharidai gali būti
suskaidomi hidrolizės būdu. Kitaip nei monosacharidai ir disacharidai,
polisacharidai nėra saldaus skonio ir dažniausiai netirpsta vandenyje.
https://en.wikibooks.org/wiki/Structural_Biochemistry/Carbohydrates/Polysaccharides
Vienas iš svarbiausių polisacharidų yra glikogenas, kuris sudarytas iš gliukozės subvienetų. Kaip gliukozės
sandėliavimo priemonę glikogeną sintetina gyvūnai ir kai kurios bakterijos.
http://www.keyword-suggestions.com/Z2x5Y29nZW4gc3RydWN0dXJlIGFzIGJpb2xvZ3k/
Kitas svarbus polisacharidas – celiuliozė – pagrindinis augalų ir daugumos dumblių ląstelių sienelių komponentas. Nors celiuliozė yra labiausiai paplitęs polisacharidas
Žemėje, tik nedaugelis organizmų geba jį suskaidyti, nes savo virškinamuosiuose
traktuose turi tam tinkamų fermentų (žmogus neturi).
http://bio1151.nicerweb.com/Locked/media/ch05/cellulose.html
http://pubs.rsc.org/en/content/articlelanding/2014/sm/c4sm00301b#!divAbstract
Krakmolas yra
gliukozės polimeras, kurį gamina augalai (glikogeno atitikmuo).
Šiam kartui tiek. Iki kito susitikimo :)
chekas
Informacijos šaltiniai:
- Gerard J. Tortora, Berdell R.Funke, Christine L. Case. "Microbiology. An Indtroduction". 11th edition. p 37,38
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą