http://biology.about.com/od/molecularbiology/ss/lipids.htm
Tęsiame pažintį su organinėmis ląstelių medžiagomis ir šį
kartą apie lipidus.
Jeigu dabar imtų ir išnyktų visi Žemėje esantys lipidai, tai
kartu ir išnyktų gyvieji organizmai – lipidai yra pagrindiniai ląstelių membranų komponentai, tad išnykus jiems, nebūtų ir ląstelių, o liktų tik
ląstelių vidurių telkinys.
Kaip ir angliavandenių, lipidų molekules sudaro anglies,
vandenilio ir deguonies atomai, tačiau lipidams nebūdingas 2:1 tarp vandenilio
ir anglies atomų skaičiaus santykis. Lipidai yra labai įvairi organinių molekulių klasė, tačiau juos visus sieja viena savybė – visi lipidai yra nepoliarinės molekulės, tai yra, lipidai
neturi teigiamai ir neigiamai įkrautų polių (galų), priešingai nei vandens
molekulės. Todėl dauguma lipidų netirpsta vandenyje, tačiau gerai tirpsta
nepoliariniuose tirpikliuose, tokiuose kaip eteriai
ir chloroformas. Lipidai įeina į
visų ląstelės membranų sudėtį, kai kurių ląstelių sienelių sudėtį ir tarnauja
ląstelei kaip energijos šaltinis.
https://scienceandfooducla.wordpress.com/2015/03/10/vinaigrette/
Paprastieji lipidai –
tai riebalai arba kitaip vadinami trigliceridai.
Jie susideda iš alkoholio glicerolio
ir riebiųjų rūgščių. Glicerolio
molekulę sudaro 3 anglies atomai, prie kurių prisijungusios po vieną hidroksilo
grupę (-OH). Riebiosios rūgštys susideda iš ilgų, vien iš anglies ir vandenilio
atomų sudarytų, grandinių, o kiekvienos gale yra karboksilo (-COOH) grupė.
Dauguma riebiųjų rūgščių turi lyginį anglies atomų skaičių.
http://study.com/academy/lesson/triacylglycerol-structure-function.html
Riebalų molekulė susidaro, kai glicerolis susijungia su 1-3
riebiųjų rūgščių molekulių. Riebiųjų rūgščių skaičius nulemia, ar susidariusi
riebalų molekulė yra mono-, di- ar tri- gliceridas. Reakcijos metu susidaro –
1-3 vandens molekulių (dehidratacija), priklausomai nuo to, kiek riebiųjų
rūgščių įsijungia į molekulę. Cheminis ryšys, susiformuojantis dėl vandens
molekulės pašalinamu, vadinamas esterine
jungtimi. Atvirkštinės reakcijos metu, hidrolizės, riebalų molekulė
suskaidoma į jos komponentus – riebiųjų rūgščių ir glicerolio molekules.
Kadangi yra didelė įvairovė riebiųjų rūgščių, formuojančių riebalų molekules,
tai yra ir labai didelė šių lipidų įvairovė.
https://myorganicchemistry.wikispaces.com/Triglycerides
Pagrindinė lipidų funkcija yra formuoti plazmines ląstelių
membranas. Plazminė membrana palaiko ląstelės formą ir reguliuoja maistinių ir
šalintinų medžiagų patekimą iš ir į ląstelę. Be to, lipidai turi palaikyti
vienodą membranos klampumą, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Membranos
klampumas turi būti panašus į alyvuogių aliejaus, netapdamas per daug skystas,
kai karšta, ir per daug tirštas, kai šalta.
http://mrcrick.info/Bio%20Online%20Semester%201/Cell%20Transport/cell_membrane_concept_map_requi.html
Kaip dauguma turbūt esate pastebėję, gyvuliniai riebalai
(pvz.: lašiniai) kambario temperatūroje yra kieti, o augaliniai – skysti
(išimtis kokosų aliejus). Šis riebalų lydymosi temperatūrų skirtumas atsiranda
dėl riebiųjų rūgščių grandinių įsotinimo. Laikoma, kad riebioji rūgštis yra sočioji, kai nėra jokių dvigubųjų ryšių
tarp anglies atomų joje. Tokiu atveju anglies grandinė turi maksimalų
vandenilio atomų, galinčių prisijungti prie anglies, skaičių. Sočiosios
grandinės lengviau tampa kietos, nes jos yra gana tiesios ir geba prisiglausti arčiau
viena kitos, nei nesočiosios. Dvigubieji ryšiai nesočiosiose riebiųjų rūgščių grandinėse sudaro kilpas grandinėje,
kurios atitolina grandines vieną nuo kitų.
http://homepage.smc.edu/wissmann_paul/humanbiology/lipids.html
http://www.nutripro.net/category/nutritional-elements/fatty-acids/
Šiam kartui apie lipidus užteks. Kitą kartą – kompleksiniai lipidai ir steroidai.
Iki kito susitikimo :)
chekas
Informacijos šaltiniai:
- Gerard J. Tortora, Berdell R.Funke, Christine L. Case. "Microbiology. An Indtroduction". 11th edition. p 38-40
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą