Pirmosios įžvalgos apie magistro studijas

Nuo rugsėjo mėnesio pradėjau mokytis mikrobiologijos ir biotechnologijos magistrą Vilniaus universitete. Dvejonių dėl to, ar stosiu mokytis magistrą iškart po bakalauro studijų, nekilo. Tačiau dar vasaros gale, artėjant rugsėjui, pradėjau gal kiek ir gailėtis – juk ir vėl reiks du metus mokytis ir rašyti baigiamąjį darbą... O dar ir be mano žinios, keliems žmonėms pasitarus ir nutarus, buvau paskirta grupės seniūne. Na bet įsivažiavus nebebuvo taip blogai, nors ir praėjo tik pusmetis, galiu parašyti šiokius tokius pastebėjimus apie studijas. Gal tai padės tam, kuris svarsto apie šios programos magistrą.

Taigi pradžiai, ar patinka mokytis? Ar sunku? Pasirinktomis studijomis esu pakankamai patenkinta, galbūt daugiausiai dėl to, kad apskritai man patinka mikrobiologija. Taip drąsiai teigti, kad man patinka studijų programa, negaliu. Tai greičiausiai susiję su tuo, kad iš šių studijų tikėjausi daugiau, o jos kiek nuvilia, nes jau esu baigusi tokio paties pavadinimo bakalauro studijas. Natūralu, kad nemaža dalis paskaitų metu gaunamos medžiagos kartojasi, nes mano grupiokai yra atkeliavę iš įvairių universitetų, baigę įvairias studijų programas, todėl kartojimosi neišvengsi. Be to, esu iš pirmosios laidos, baigusios šio pavadinimo bakalauro studijas, todėl gal kiek ir nebuvo pasiruošta perėjimui, kai dalis studentų bus išklausę nemažai medžiagos. Šioje vietoje galiu atsakyti ir į klausimą, ar yra sunku mokytis – man asmeniškai ne, tačiau negaliu teigti, kad ši studijų programa būtų lengva. Tiesiog bakalauro metu gautos žinios leidžia geriau gaudytis ir suprasti magistro metu gaunamą medžiagą.

Problemų kilo ir dėl laboratorinių darbų. Teko rašyti skundą GMC vadovybei, kad jiems skirtų finansavimą, kas atrodo absurdas, kai į studijų programą priėmė net daugiau studentų, nei buvo planuota (todėl teoriškai turėjo gauti ir daugiau pinigų). Tikėtina, kad kitais metais padėtis dėl laboratorinių darbų kokybės pagerės, bet mums iš tikro teko jais nusivilti. Vieno dalyko įvyko vos vienas laboratorinis darbas, nors jie, pagal numatytą tvarkaraštį, turėjo vykti kiekvieną savaitę. O ir kitų laboratorinių darbų metu dažniausiai vykdavo grupinis darbas. Kartais netgi visa grupė darydavo vieną darbą – tai kiek tokiu atveju gali kažką padaryti. Pasakysiu tiesiai šviesiai, į kai kuriuos laboratorinius darbus ateidavau tik užsidėti pliusuką, iš anksto žinodama, kad didžiąją dalį darbo atliks tie, kurie turi mažiau laboratorinės patirties....

Na bet gal jau užteks apie tai, ir toliau šiek tiek apie kiekvieną iš turėtų dalykų. Šiame semestre mokėmės penkių dalykų: prokariotų molekulinė taksonomija, funkcinė ląstelių biologija, virusologija, prokariotinės ir eukariotinės ląstelės biotechnologijoje ir imunotechnologija.

Prokariotų molekulinė taksonomija. Vienas iš dalykų, kuris didžiąją dalimi man buvo naujas. Tiesą pasakius, jis būtų buvęs labai naudingas dar kol mokiausi bakalaure, ypač dėl to, kad mano pačios baigiamojo darbo tema buvo su tuo susijusi – būčiau greičiau supratusi, ką darau (dar kai ir dėstytoja paskaitų metu duodavo pavyzdžių būtent su mano tirtomis bakterijomis :D). Šio dalyko paskaitose mokėmės kokie genai dažniausiai yra naudojamos molekulinėje taksonomijoje, kodėl būtent šie genai naudojami, kokie taikomi metodai, jų pliusai ir minusai, kelis bakterijų tipus išnagrinėjome detaliau. Kiekvienas iš mūsų gavome individualią užduotį, kai turėjome pristatyti, kaip galima identifikuoti tam tikro mikroorganizmo taksonus ir taip įtvirtinti paskaitų metu gautą medžiagą. Šio dalyko laboratoriniai darbai buvo kokybiškiausi, iš tų kuriuos turėjome. Jų metu atlikome tam tikrus metodus, su dvejais semestro pradžioje gautais bakterijų kamienais (kiekvienas gavome skirtingą porą ir aišku nežinojome, kokių bakterijų kamienai tai yra) ir semestro gale, turėdami duomenis, turėjome atsakyti į klausimą, ar šie kamienai yra identiški, ar jie priklauso vienai rūšiai, ar jie priklauso vienai genčiai. Buvo įdomu ir praktiškai galėjome bent kažkiek įsivaizduoti, kas tai yra per mokslas ir ką reiškia būti jo atstovu.

Funkcinė ląstelės biologija. Bakalauro metu turėjau citologiją, kurią ir dėstė tas pats dėstytojas, todėl šis dalykas buvo vienas iš tų, kurio medžiaga daugiausiai kartojosi. Buvo proga pasikartoti ir galbūt kažkiek geriau pasimokyti šį dalyką, nes kiek pamenu, antrame bakalauro kurse turėta citologija man ne itin sekėsi. Dėl didelio medžiagos kartojimosi, man šis dalykas nebuvo labai įdomus, bet užtat egzaminui pasiruošti buvo lengviau, o ir seminarui pasirinkta tema davė naujų žinių, nes iki tol galvojau, kad bakterijose šis procesas nevyksta (baltymų glikozilinimas). Pasirodo klydau ir pati turėjau progos apie tai pasiskaityti. Šiame dalyke dėstytojas išdėstė apie baltymų transportą eukariotinėse ląstelėse, apimant baltymų modifikacijas, pakavimą į pūsleles, citoskeletą ir t.t., o kaip tai vyksta prokariotinėse ląstelėse, pristatinėjome mes, seminarų metu.

Virusologija. Kas liečia šį dalyką, mane apima labai įvairiapusiški jausmai. Nors pati medžiaga buvo pakankamai įdomi, paskaitų nelankydavau, mokiausi savarankiškai. Pagrindinė nelankymo priežastis – atrodydavo, kad paskaita trukdavo amžinybę (o kodėl, pasidarykit išvadas patys). Bet dėstytoja yra parašiusi knygą lietuvių kalba, kuri ir sudarė medžiagos pagrindą, todėl pasiruošti atsiskaitymams nebuvo sunku. Semestro metu reikėjo paruošti prezentaciją ir parašyti referatą pasirinkta tema. Tai nebuvo būtina, bet atlikus abu darbus, gauni + 1 balą, neatlikus nei vieno – 1 balą.

Prokariotinės ir biotechnologinės ląstelės biotechnologijoje. Tai yra tas dalykas, kur nesupratau, kodėl jis yra magistro programoje. Aišku nežinau, gal daliai grupiokų šis dalykas buvo naudingas, jei turėjo mažiau šios srities laboratorinės patirties, bet man buvo naudingos vos kelios šio dalyko paskaitos. Ir tai galbūt dėl to, kad kaip jau buvau rašiusi įraše apie bakalauro studijas, nelabai draugavau su molekuline biologija. Tai bent išmokau šį tą, ką teoriškai jau turėjau mokėti :D Paskaitose buvo dėstomi pagrindiniai metodai, naudojami biotechnologijoje, baltymų sintezės procesai ir t.t. Atvirai pripažinsiu, šio dalyko laboratoriniai darbai buvo švelniai tariant chaosas, dažnai net nesuprasdavau kas vyksta ir ką mes turėtumėm tą savaitę atlikti. Tai ir buvo laboratoriniai darbai, į kuriuos dažniausiai ateidavau tiesiog pasirodyti, kad esu, ir bent šį bei tą atlikti, nes dalį darbų tekdavo perleisti kitiems, kurie to nėra darę. Bendrai tariant – šis dalykas labiausiai nuvylęs ir greičiausiai yra tas, kuris numuša daugiausiai taškų apskritai vertinant studijų programos kokybę.

Imunotechnologija. Pradžioje atrodęs sunkiausias dalykas, vėliau paaiškėjo, nesantis toks jau sunkus. Kartu tai ir įdomiausias šio semestro dalykas. Patarimas būsimiems studentams – nebijokit klausti klausymų ir sakyti pastebėjimus. Tai man (ir keliems kitiems grupiokams) leido ne tik, kad neiti į egzaminą, bet ir išsivesti 10. Apie ką mokėmės šiame dalyke atskleidžia pats pavadinimas – įvairius imunologijoje naudojamus metodus ir teoriją, reikalingą jiems suprasti. Imunologijos pagrindai šiam dalykui tikrai padeda, tad jei nesimokėte šio dalyko anksčiau, reiktų pasimokyti patiems. Taip pat kiekvienas gavome individualią užduotį. Reikėjo imunologiniais metodais išspręsti tam tikrą problemą, pasiūlyti eksperimento eigą ir t.t. (priklauso nuo konkrečios užduoties). Semestro pradžioje atrodė, kad tai bus neįtikėtinai sunku, tačiau nėra taip blogai, kaip atrodo, ypač tada, jei nebijai pripažinti, kad neįsivaizduoji, ką turi daryti – tada visa grupė kartu su dėstytoja pasiūlome kaip būtų galima atlikti užduotį. O ir eiti atsiskaityti galima kiek nori kartų, todėl dauguma su šia užduotimi susidorojome labai gerai. O vat su laboratoriniais darbais buvo liūdna... Turėjome tik vieną praktinį užsiėmimą (dėl finansavimo stokos) ir dėstytoja buvo nusivedusi į institutą apžiūrėti gyvūnų bei labai detaliai ir išsamiai išnagrinėti pelę (if you know what I mean).

Taigi, reziumė, bent kol kas studijų programa nepasirodė prasta, bet kur tobulėti tikrai yra. O kalbant apie rezultatus, šis semestras sėkmingiausias (neskaitant paskutinio bakalauro studijų semestro, kai buvo tik praktikos ir baigiamojo darbo gynimai). Bet gera pradžia tik pusė darbo, žiūrėsim kaip eisis toliau.

Iki kito susitikimo :)