Angliavandeniai

http://healthyceleb.com/carbohydrates-addicts-diet-acquire-good-health/14748

Angliavandeniai yra didelė ir plati organinių medžiagų grupė, kuriai priklauso cukrūs ir krakmolas. Gyvosiose sistemose angliavandeniai atlieka daugybę svarbių funkcijų. Pavyzdžiui, cukrus deoksiribozė yra deksiribonukleorūgšties (DNR) statybinis blokas. Iš kitų cukrų (pvz.: celiuliozės) yra sudarytos ląstelių sienelės. Paprastieji angliavandeniai (pvz.: gliukozė) yra panaudojami kitų medžiagų (aminorūgščių, riebalų) sintezei, kurios yra panaudojamos ląstelių membranų ir kitų ląstelės dalių palaikymui. Kompleksiniai angliavandeniai (pvz.: krakmolas) tarnauja ląstelėms kaip maisto saugyklos. Tačiau pagrindinė angliavandenių funkcija - greitas ir lengvai pasisavinamas energijos šaltinis.

Angliavandeniai yra sudaryti iš anglies, vandenilio ir deguonies atomų. Anglies ir vandenilio atomų santykis paprastuose angliavandeniuose yra 2:1 – ribozė (C₅H₁₀O₅), gliukozė (C₆H₁₂O₆). Nors ir yra keletas išimčių, tačiau bendroji angliavandenių formulė yra (CH₂O)_n, kur n parodo, iš kelių CH₂O vienetų molekulė yra sudaryta. Angliavandeniai pagal dydį skirstomi į 3 grupes: monosacharidai, disacharidai ir polisacharidai.

http://2012books.lardbucket.org/books/an-introduction-to-nutrition/s08-01-a-closer-look-at-carbohydrates.html

Read More

Ląstelės intarpai

http://www.doctorc.net/Labs/Lab3/lab3.htm

Prokariotinės ląstelės citoplazmoje yra randama keletas rūšių rezervavimo dalelių, vadinamų ląstelės intarpais. Ląstelės kaupia tam tikras medžiagas, kai jų aplinkoje yra gausu, o šias sukauptas medžiagas suvartoja, kai aplinka pasikeičia į ląstelėms nepalankią.

Į intarpus makromolekulės sukoncentruojamos tam, kad būtų išvengta padidėjusio osmosinio slėgio. Jam atsiradus, makromolekulės būtų tiesiog paskleistos po citoplazmą. Kai kurie intarpai plačiai paplitę tarp bakterijų, kai kuriuos turi tik konkrečios bakterijų rūšys. Ląstelių intarpai gali tapti viena iš priemonių rūšims identifikuoti.

Metachromatinės granulės yra dideli intarpai. Jų pavadinimas kilo nuo to, nes dažant tam tikrais mėlynais dažais (pvz., metileno mėlynu), kartais jos nusidažo raudona spalva (paradoksas). Kitaip šios granulės dar vadinamos volutino granulėmis. Volutinas kaupia neorganinį fosfatą (polifosfatą), kuris gali būti panaudotas ATP sintezėje. Šias granules formuoja tos rūšys, kurios gyvena fosfatu turtingoje aplinkoje. Metachromatines granules turi dumbliai, grybai, pirmuonys ir bakterijos. Volutino granulės yra viena iš Corynebacterium diphtheriae atpažinimo charakteristikų. Dažant šias bakterijas su metileno mėlynuoju, matomos mėlynos bakterijos su raudonomis granulėmis.

Read More