Dezindektantų tipai. 2 dalis

https://plantcaretoday.com/chemical-storage-cabinet.html
Alkoholiai
Alkoholiai efektyviai žudo bakterijas ir grybelius, bet neveikia prieš endosporas ir neapvalkalėtuosius virusus. Alkoholio veikimo mechanizmas yra ląstelės baltymų denatūracija, tačiau jis taip pat gali suardyti membranas ir ištirpinti daugumą lipidų, tarp kurių ir lipidiniai apvalkalėtųjų virusų komponentai. Alkoholis ne tik puikiai veikia, bet ir greitai garuoja, nepalikdamas žymės. Kai prieš injekciją oda yra nuvaloma, tai nuvalomas purvas ir mikroorganizmai, kartu su odos riebalais. Tačiau, alkoholiai yra netinkamas antiseptikas žaizdų valymui. Jie sukelia baltymų sluoksnio koaguliaciją, kuriame bakterijos gali augti toliau.

Dažniausiai naudojami alkoholiai yra etanolis ir izopropanolis. Rekomenduojama optimali etanolio koncentracija yra 70%, bet koncentracijos tarp 60% ir 95% taip pat puikiai žudo mikrobus. Grynas etanolis yra mažiau efektyvus, nei vandeninis jo tirpalas, kadangi baltymų denatūracijai reikalingas vanduo. Izopropanolis, dažnai parduodamas kaip skiediklis, yra šiek tiek pranašesnis antiseptikas ir dezinfektantas už etanolį. Be to, jis yra mažiau lakus, pigesnis ir lengviau išgaunamas, nei etanolis.

Šiuo metu itin populiarėja alkoholio pagrindo rankų dezinfekcinės priemonės. Gamintojų teigimu, jų efektyvumas yra 99,9%. Tačiau į šį procentą reikia žiūrėti atsargiai – toks efektyvumas sunkiai pasiekiamas įprastam vartotojui. Be to, kai kurie patogenai, pavyzdžiui sporas formuojančios Clostridium difficile bakterijos ir virusai, kurie neturi lipidinio voko, yra atsparūs alkoholinėms rankų dezinfekavimo priemonėms. Todėl jei tik įmanoma, verčiau rankas plaukite šiltu vandeniu ir muilu.
http://doctorscotthealth.com/holistic/hi-ho-silver-amazing-health-properties-silver-now-throughout-history/

Sunkieji metalai ir jų junginiai
Kai kurie sunkieji metalai, pavyzdžiui, sidabras, gyvsidabris ar varis, gali pasižymėti biocidinėmis ar antiseptinėmis savybės. Labai nedidelių sunkiųjų metalų kiekio, ypač sidabro ir vario, antimikrobinės savybės vadinamos oligodinaminiu poveikiu (oligo – mažai). Dar Egipto civilizacijos laikais buvo pastebėta, kad sidabrinių monetų pridėjimas į vandens statines apsaugojo vandenį nuo nepageidaujamų organinių medžiagų kaupimosi. Šį veikimą galime pastebėti, kai sidabrinę monetą (ar kitą sidabro ar vario gaminį) uždedame ant inokuliuotos Petri lėkštelės. Itin mažas metalo kiekis difunduoja aplink monetą. Toks efektas atsiranda dėl sunkiojo metalo jonų poveikio mikrobams. Kai metalo jonai susijungia su ląstelių baltymų sulfato grupėmis, įvyksta denatūracija.
Kaip antiseptikas sidabras naudojamas kaip 1% sidabro nitrato tirpalas. Kažkada seniau, apsaugant naujagimių akis nuo infekcijų, kurias jie gali pasigauti gimimo metu, buvo naudojamas sidabro nitratas. Dabar šiam tikslui sidabro nitratą keičia antibiotikai.

Neseniai, vėl pradėta domėtis sidabru kaip antimikrobiniu agentu (pati šiuo metu šį bei tą su tuo susijusio tiriu). Sidabru mirkyti tvarsčiai, kurie lėtai išleidžia sidabro jonus, yra ypač naudingi prieš antibiotikams atsparias bakterijas. Vis daugiau ir daugiau sidabro yra inkorporuojama į kasdienoje naudojamus daiktus. Vieni naujausių tokių produktų yra plastikiniai maisto indeliai su sidabro nanodalelėmis, kurie sukurti tam, kad maistas ilgiau išliktų šviežias, taip pat sportiniai marškinėliai ir kojinės, kurie sumažina skleidžiamus nemalonius kvapus.

Sidabras gali būti kombinuojamas su vaistais. Sidabro ir vaisto sulfadiazino, sidabro sulfadiazinas, junginys yra kremų nuo nudegimų sudėtyje. Sidabras taip pat gali būti inkorporuojamas į kateterius, kurie yra pagrindinė hospitalinių infekcijų priežastis, bei į tvarsčius.

Neorganiniai junginiai, tokie kaip gyvsidabrio chloridas, jau seniai naudojami kaip dezinfektantai. Jie pasižymi plačiu aktyvumu, daugiausiai bakteriostatiniu. Tačiau, dėl jų toksiškumo, koroziškumo ir neveiksnumo organinėse medžiagose, šiuo metu jų naudojimas yra ribojamas. Dabar gyvsidabrio junginiai pagrinde yra naudojami dažų mikrobinei kontrolei.
http://www.academicwino.com/2014/01/ergosterol-fungal-infection-grapes.html/

Varis, tokiuose junginiuose kaip vario sulfatas (ar kituose), daugiausiai naudojamas žaliųjų dumblių naikinimui (kaip algicidas). Žalieji dumbliai auga įvairiuose rezervuaruose, atsargų tvenkiniuose, baseinuose ir žuvų akvariumuose. Kartais vario junginių, pavyzdžiui vario 8-hidroksichinolinas, yra pridedama į dažus. Devynioliktame amžiuje, Europos vynų regionuose buvo išplitusi grybelinė liga, kuri paveikdavo vynuoges. Buvo pastebėta, kad netoli kelių augusios vynuogės buvo mažiau paveikiamos infekcijos, nei tos, kurios augdavo giliai laukuose. To priežastis – netoli kelių buvusios vynuogės būdavo nupurškiamos vario sulfato ir kalkių mišiniu (abu matomi ir kartūs), tam, kad praeiviai nenuvalgytų uogų. Dėl tokio atradimo, vario jonų mišiniai ilgą laiką buvo naudojami kontroliuojant augalų grybelines infekcijas.

Ilgalaikis alkoholio pagrindo rankų dezinfekavimo priemonių naudojimas sukelia rankų odos sausumą. Ganėtinai naujose rankų dezinfekavimo priemonėse vietoje alkoholio yra naudojami vario junginiai. Tokios priemonės gali turėti net geresnį antimikrobinį poveikį.

Kitas metalas, naudojamas antimikrobinei kontrolei, yra cinkas. Cinko chloridas yra dažniausiai naudojamas burnos skalavimo skysčių ingredientas, o cinko piritionas įeina į šampūnų, nuo pleiskanų, sudėtį.

Paviršių dezinfektantai
Paviršių dezinfektantai, arba surfaktantai, gali sumažinti paviršiaus įtampą tarp skysčio molekulių. Tarp tokio tipo agentų yra ir muilai bei detergentai.

Muilai ir detergentai. Muilai nepasižymi geromis antiseptinėmis savybėmis, tačiau jie trynimo metu mechaniškai nuo paviršių pašalina mikrobus. Odos paviršiuje yra negyvų ląstelių, dulkių, sudžiuvusio prakaito, mikrobų ir įvairių aliejų. Muilas suardo aliejinį paviršių į nedidelius lašelius. Toks procesas yra vadinamas emulsifikacija. Tada vanduo kartu su muilu pakelia emulsuotus aliejus ir nuplauna nuo paviršiaus. Šia prasme, muilai yra neblogi antimikrobiniai agentai.

Rūgščių ir anijonų dezinfekavimo priemonės. Šio tipo dezinfektantai yra labai svarbūs valant pieno pramonės įrankius ir prietaisus. Jų sanitarinės savybės yra siejamos su neigiamai įkrautomis molekulių dalimis (anijonais), kurios reaguoja su plazmine membrana. Šios dezinfekvimo priemonės, kurios veikia platų mikrobų spektrą, yra netoksiškos, nekoroziškos ir greitai veikiančios.

Amonio junginiai. Amonis – NH4+. Tai plačiausiai naudojami paviršių dezinfektantai. Jų valomosios savybės siejamos su teigiamai įkrautomis molekulės dalimis (katijonais). Amonio junginiai pasižymi stipriu bakteriocidiniu poveikiu prieš gramteigiamas bakterijas ir yra mažiau efektyvūs prieš gramneigiamas.

Amonio junginiai taip pat yra fungicidiniai, amebicidiniai ir virucidiniai (prieš apvalkalėtuosius virusus). Jie nenužudo endosporų ar mikobakterijų. Tikslus jų veikimas nėra žinomas, bet manoma, kad jie paveikia mikrobų plazmines membranas. Jie pakeičia ląstelės pralaidumą ir sukelia būtinųjų citoplazmos sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, kalio, praradimą.

https://blog.pkids.org/category/germs-2/
Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:
  • Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 194-197

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Follow by Email