Dezinfektantų tipai. 3 dalis

https://plantcaretoday.com/chemical-storage-cabinet.html

Nauji metai, dvejus metus gyvuojantis blog'as įkvėpė sukurti ir jo facebook puslapį. Kol kas jis dar ką tik startavęs, tačiau greitai jame pasipils įdomūs faktai, straipsniai ir kita :) kviečiu prisijungti Mikrobiologija - kas tai?

Maisto konservantai

Cheminių konservantų į maistą yra pridedama tam, kad pristabdytų maisto gedimą. Sieros dioksidas (SO2) ilgą laiką naudojamas kaip dezinfektantas, ypač vynų gamyboje. Net Homero „Odisėjoje“, kuri buvo parašyta prieš 2800 metų, yra minimas jo naudojimas. Tarp dažniau naudojamų priedų yra natrio benzoatas, sorbo rūgštis ir kalcio propionatas. Šios medžiagos yra paprastosios organinės rūgštys ar organinių rūgščių druskos, kurias organizmas greitai metabolizuoja ir laikomos saugiomis naudoti maisto apdorojime. Sorbo rūgštis, ar jos tirpesnė druska kalio sorbatas, ir natrio benzoatas apsaugo nuo pelėsio augimo rūgštiniuose produktuose, pavyzdžiui, sūryje ir gaiviuosiuose gėrimuose. Tokie maisto produktai, kurių pH yra 5,5 arba mažesnis, yra ypač jautrūs pelėsiams. Kalcio propionatas, kuris efektyviai stabdo grybelių augimą duonoje, apsaugo nuo pelėsių augimo paviršiuje ir Bacillus genties bakterijų, kurios duoną padaro lipnią, tąsią. Šios organinės rūgštys stabdo pelėsių augimą ne veikdamos pH, bet trikdydamos pelėsių metabolizmą arba plazminės membranos vientisumą.

Natrio nitrato ir natrio nitrito yra pridedama į daugelį mėsos produktų, pavyzdžiui, kumpį, dešras ir dešreles. Aktyvusis ingredientas yra natrio nitritas, kurį tam tikros bakterijos mėsoje gali išskirti iš natrio nitrato. Šios bakterijos naudoja nitratą kaip deguonies pakaitalą anaerobinėmis sąlygomis. Nitritas turi dvi pagrindines funkcijas: išlaikyti patrauklią raudoną mėsos spalvą, reaguodamas su kraujo komponentais mėsoje, ir apsaugoti nuo botulizmo endosporų, kurių gali būti mėsoje, dygimo ir augimo. Nitritas selektyviai inhibuoja tam tikrus geležies turinčius Clostridium botulinum fermentus. Buvo susirūpinta, kad nitritų reakcija su aminorūgštimis gali suformuoti produktus, karcinogenus, žinomus kaip nitrozaminus, todėl buvo sumažintas pridedamų nitritų kiekis maiste. Tačiau, nitritai ir toliau yra naudojami botulizmo prevencijai, kadangi organizme nitrozaminų susidaro ir iš kitų šaltinių, papildoma rizika, susidariusi dėl limituoto nitratų ir nitritų naudojamo mėsoje, yra mažesnė, nei buvo manoma.

Antibiotikai

Prieš tai aptartos antimikrobinės medžiagos nėra taikomos ligoms gydyti. Tokiam tikslui yra naudojami antibiotikai. Antibiotikų naudojimas yra ribojamas, tačiau bent du jų yra naudojami maisto konservavimui. Nei vienas iš jų nėra naudojamas klinikiniams tikslams. Nizinas yra dažnai pridedamas į sūrius tam, kad stabdytų tam tikrų endosporas formuojančių gedimo bakterijų augimą. Nizinas yra bakteriocino pavyzdys, tai yra baltymas, kuris yra gaminamas vienos bakterijos, kad inhibuotų kitos bakterijos augimą. Nizino mažais kiekiais natūraliai yra daugumoje pieno produktų. Jis neturi skonio, greitai virškinamas ir nėra toksinis. Natamicinas prieš grybelius veikiantis antibiotikas, taikomas maisto pramonėje, daugiausiai sūriuose.

Aldehidai

Aldehidai yra vienos efektyviausių antimikrobinių medžiagų. Aldehidų pavyzdžiai: formaldehidas ir glutaraldehidas. Jie inaktyvina baltymus, formuodami kovalentinius ryšius su keletu organinių funkcinių baltymų grupių (-NH2, -OH, -COOH, -SH). Formaldehido dujos yra puikus dezinfektantas. Tačiau jos dažniausiai prieinamos formalino pavidalu - 37% vandeninis formaldehido dujų tirpalas. Formalinas buvo plačiai naudojamas išsaugoti biologinius preparatus ir bakterijų bei virusų inaktyvinimui vakcinose.

Glutaraldehidas yra cheminis formaldehido giminaitis, kuris yra mažiau dirginantis ir efektyvesnis, nei pastarasis. Glutaraldehidas yra naudojamas ligoninių įrankių dezinfekcijai, tačiau prieš tai jie turi būti kruopščiai nuvalyti. Kai naudojamas 2% tirpalas (Cidex), jis yra baktericidinis, tuberkulocidinis ir virucidinis po 10 min. poveikio ir sporicidinis po 3-10 valandų. Glutaraldehidas yra vienas iš nedaugelio skystų cheminių dezinfektantų, kuriuos būtų galima laikyti sterilizuojančiu. Tačiau, 30 minučių yra maksimalus leidžiamas poveikio laikas, todėl sporicidinis poveikis nepasiekiamas. Tiek glutaraldehidas, tiek formalinas yra naudojami balzamavime.

Galimas glutaraldehido pakaitalas gali būti orto-ftalaldehidas (OPA), kuris yra efektyvesnis prieš daugumą mikrobų ir yra dar mažiau dirginantis.

Peroksidai ir kitos deguonies formos

Peroksidai yra oksiduojančių agentų grupė, kuriai priklauso vandenilio peroksidas ir peracto rūgštis.

Vandenilio peroksidas yra antiseptikas, kuris randamas daugumoje namų ir ligoninių procedūriniuose kabinetuose. Jis nėra tinkamas antiseptikas atviroms žaizdoms. Vandenilio peroksidas greitai suskaidomas į vandenį ir dujinį deguonį – šią reakciją atlieka fermentas katalazė, kurio yra žmogaus ląstelėse. Tačiau, vandenilio peroksidas efektyviai dezinfekuoja ir negyvus objektus. Tokiomis sąlygomis, didelėmis koncentracijomis, jis yra netgi ir sporicidinis. Negyvuose paviršiuose aerobinių bakterijų ir fakultatyvių anaerobų nuo vandenilio peroksido poveikio apsaugantys fermentai yra nustelbiami aukštomis jo koncentracijomis. Dėl šių faktorių bei jo greito skylimo į nepavojingas medžiagas, maisto pramonė vis dažniau naudoja vandenilio peroksidą aseptiškose pakuotėse. Pakavimo medžiagos perleidžiamos karštu chemikalo tirpalu prieš surenkant pakuotes.

Pašildytas, dujinis vandenilio peroksidas gali būti naudojamas kaip oro ir paviršių sterilizatorius. Tai pritaikoma, pavyzdžiui, ligoninių palatose. Palata yra užsandarinama su viduje esančiu aparatu, kontroliuojamu iš išorės. Kai tik sandarioje patalpoje įvyksta dezinfekavimo ciklas, vandenilio peroksido garai yra katalitiškai paverčiami į vandens garus ir deguonį.

Peracto rūgštis (PAA) yra vienas iš efektyviausių prieinamų skystų cheminių sporicidų ir gali būti naudojamas kaip sterilizatorius. Jos veikimas yra panašus į vandenilio peroksido. Peracto rūgštis efektyviai sunaikina endosporas ir virusus per 30 minučių ir nužudo vegetatyvines bakterijas ir grybelius per mažiau nei 5 minutes. PAA yra plačiai naudojama kaip dezinfektantas maisto gamyboje ir medicinoje, ypač endoskopų dezinfekcijai, nes ji nepalieka jokių toksinių produktų (tik vanduo ir maži kiekiai acto rūgšties) ir yra mažai veikiama organinių medžiagų. FDA (JAV maisto ir vaistų administracija) patvirtino PAA naudojimą vaisių ir daržovių plovimui.

Be minėtų oskidacinių agentų yra ir benzoilo peroksidas, kuris yra pagrindinis ingredientas vaistuose nuo aknės. Ozonas (O3) yra stipriai reaktyvi deguonies forma, kuri yra sukuriama perleidžiant deguonį per aukštos įtampos elektros iškrovą. Būtent dėl jo jaučiamas gaivus oras po žaibų, elektros energijos kibirkšties ar aplink ultravioletinę šviesą. Ozonas dažnai, kartu su chloru, naudojamas vandens dezinfekavimui, nes jis padeda neutralizuoti skonį ir kvapą. Nors ir ozonas yra efektyvesnis žudymo agentas nei chloras, jo efektyvumą yra sunku išgauti vandenyje.

Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:

• Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 197-199

Read More

Dezindektantų tipai. 2 dalis

https://plantcaretoday.com/chemical-storage-cabinet.html

Alkoholiai

Alkoholiai efektyviai žudo bakterijas ir grybelius, bet neveikia prieš endosporas ir neapvalkalėtuosius virusus. Alkoholio veikimo mechanizmas yra ląstelės baltymų denatūracija, tačiau jis taip pat gali suardyti membranas ir ištirpinti daugumą lipidų, tarp kurių ir lipidiniai apvalkalėtųjų virusų komponentai. Alkoholis ne tik puikiai veikia, bet ir greitai garuoja, nepalikdamas žymės. Kai prieš injekciją oda yra nuvaloma, tai nuvalomas purvas ir mikroorganizmai, kartu su odos riebalais. Tačiau, alkoholiai yra netinkamas antiseptikas žaizdų valymui. Jie sukelia baltymų sluoksnio koaguliaciją, kuriame bakterijos gali augti toliau.

Dažniausiai naudojami alkoholiai yra etanolis ir izopropanolis. Rekomenduojama optimali etanolio koncentracija yra 70%, bet koncentracijos tarp 60% ir 95% taip pat puikiai žudo mikrobus. Grynas etanolis yra mažiau efektyvus, nei vandeninis jo tirpalas, kadangi baltymų denatūracijai reikalingas vanduo. Izopropanolis, dažnai parduodamas kaip skiediklis, yra šiek tiek pranašesnis antiseptikas ir dezinfektantas už etanolį. Be to, jis yra mažiau lakus, pigesnis ir lengviau išgaunamas, nei etanolis.

Šiuo metu itin populiarėja alkoholio pagrindo rankų dezinfekcinės priemonės. Gamintojų teigimu, jų efektyvumas yra 99,9%. Tačiau į šį procentą reikia žiūrėti atsargiai – toks efektyvumas sunkiai pasiekiamas įprastam vartotojui. Be to, kai kurie patogenai, pavyzdžiui sporas formuojančios Clostridium difficile bakterijos ir virusai, kurie neturi lipidinio voko, yra atsparūs alkoholinėms rankų dezinfekavimo priemonėms. Todėl jei tik įmanoma, verčiau rankas plaukite šiltu vandeniu ir muilu.

http://doctorscotthealth.com/holistic/hi-ho-silver-amazing-health-properties-silver-now-throughout-history/

Sunkieji metalai ir jų junginiai

Kai kurie sunkieji metalai, pavyzdžiui, sidabras, gyvsidabris ar varis, gali pasižymėti biocidinėmis ar antiseptinėmis savybės. Labai nedidelių sunkiųjų metalų kiekio, ypač sidabro ir vario, antimikrobinės savybės vadinamos oligodinaminiu poveikiu (oligo – mažai). Dar Egipto civilizacijos laikais buvo pastebėta, kad sidabrinių monetų pridėjimas į vandens statines apsaugojo vandenį nuo nepageidaujamų organinių medžiagų kaupimosi. Šį veikimą galime pastebėti, kai sidabrinę monetą (ar kitą sidabro ar vario gaminį) uždedame ant inokuliuotos Petri lėkštelės. Itin mažas metalo kiekis difunduoja aplink monetą. Toks efektas atsiranda dėl sunkiojo metalo jonų poveikio mikrobams. Kai metalo jonai susijungia su ląstelių baltymų sulfato grupėmis, įvyksta denatūracija.

Kaip antiseptikas sidabras naudojamas kaip 1% sidabro nitrato tirpalas. Kažkada seniau, apsaugant naujagimių akis nuo infekcijų, kurias jie gali pasigauti gimimo metu, buvo naudojamas sidabro nitratas. Dabar šiam tikslui sidabro nitratą keičia antibiotikai.

Neseniai, vėl pradėta domėtis sidabru kaip antimikrobiniu agentu (pati šiuo metu šį bei tą su tuo susijusio tiriu). Sidabru mirkyti tvarsčiai, kurie lėtai išleidžia sidabro jonus, yra ypač naudingi prieš antibiotikams atsparias bakterijas. Vis daugiau ir daugiau sidabro yra inkorporuojama į kasdienoje naudojamus daiktus. Vieni naujausių tokių produktų yra plastikiniai maisto indeliai su sidabro nanodalelėmis, kurie sukurti tam, kad maistas ilgiau išliktų šviežias, taip pat sportiniai marškinėliai ir kojinės, kurie sumažina skleidžiamus nemalonius kvapus.

Sidabras gali būti kombinuojamas su vaistais. Sidabro ir vaisto sulfadiazino, sidabro sulfadiazinas, junginys yra kremų nuo nudegimų sudėtyje. Sidabras taip pat gali būti inkorporuojamas į kateterius, kurie yra pagrindinė hospitalinių infekcijų priežastis, bei į tvarsčius.

Neorganiniai junginiai, tokie kaip gyvsidabrio chloridas, jau seniai naudojami kaip dezinfektantai. Jie pasižymi plačiu aktyvumu, daugiausiai bakteriostatiniu. Tačiau, dėl jų toksiškumo, koroziškumo ir neveiksnumo organinėse medžiagose, šiuo metu jų naudojimas yra ribojamas. Dabar gyvsidabrio junginiai pagrinde yra naudojami dažų mikrobinei kontrolei.

http://www.academicwino.com/2014/01/ergosterol-fungal-infection-grapes.html/

Varis, tokiuose junginiuose kaip vario sulfatas (ar kituose), daugiausiai naudojamas žaliųjų dumblių naikinimui (kaip algicidas). Žalieji dumbliai auga įvairiuose rezervuaruose, atsargų tvenkiniuose, baseinuose ir žuvų akvariumuose. Kartais vario junginių, pavyzdžiui vario 8-hidroksichinolinas, yra pridedama į dažus. Devynioliktame amžiuje, Europos vynų regionuose buvo išplitusi grybelinė liga, kuri paveikdavo vynuoges. Buvo pastebėta, kad netoli kelių augusios vynuogės buvo mažiau paveikiamos infekcijos, nei tos, kurios augdavo giliai laukuose. To priežastis – netoli kelių buvusios vynuogės būdavo nupurškiamos vario sulfato ir kalkių mišiniu (abu matomi ir kartūs), tam, kad praeiviai nenuvalgytų uogų. Dėl tokio atradimo, vario jonų mišiniai ilgą laiką buvo naudojami kontroliuojant augalų grybelines infekcijas.

Ilgalaikis alkoholio pagrindo rankų dezinfekavimo priemonių naudojimas sukelia rankų odos sausumą. Ganėtinai naujose rankų dezinfekavimo priemonėse vietoje alkoholio yra naudojami vario junginiai. Tokios priemonės gali turėti net geresnį antimikrobinį poveikį.

Kitas metalas, naudojamas antimikrobinei kontrolei, yra cinkas. Cinko chloridas yra dažniausiai naudojamas burnos skalavimo skysčių ingredientas, o cinko piritionas įeina į šampūnų, nuo pleiskanų, sudėtį.

Paviršių dezinfektantai

Paviršių dezinfektantai, arba surfaktantai, gali sumažinti paviršiaus įtampą tarp skysčio molekulių. Tarp tokio tipo agentų yra ir muilai bei detergentai.

Muilai ir detergentai. Muilai nepasižymi geromis antiseptinėmis savybėmis, tačiau jie trynimo metu mechaniškai nuo paviršių pašalina mikrobus. Odos paviršiuje yra negyvų ląstelių, dulkių, sudžiuvusio prakaito, mikrobų ir įvairių aliejų. Muilas suardo aliejinį paviršių į nedidelius lašelius. Toks procesas yra vadinamas emulsifikacija. Tada vanduo kartu su muilu pakelia emulsuotus aliejus ir nuplauna nuo paviršiaus. Šia prasme, muilai yra neblogi antimikrobiniai agentai.

Rūgščių ir anijonų dezinfekavimo priemonės. Šio tipo dezinfektantai yra labai svarbūs valant pieno pramonės įrankius ir prietaisus. Jų sanitarinės savybės yra siejamos su neigiamai įkrautomis molekulių dalimis (anijonais), kurios reaguoja su plazmine membrana. Šios dezinfekvimo priemonės, kurios veikia platų mikrobų spektrą, yra netoksiškos, nekoroziškos ir greitai veikiančios.

Amonio junginiai. Amonis – NH4+. Tai plačiausiai naudojami paviršių dezinfektantai. Jų valomosios savybės siejamos su teigiamai įkrautomis molekulės dalimis (katijonais). Amonio junginiai pasižymi stipriu bakteriocidiniu poveikiu prieš gramteigiamas bakterijas ir yra mažiau efektyvūs prieš gramneigiamas.

Amonio junginiai taip pat yra fungicidiniai, amebicidiniai ir virucidiniai (prieš apvalkalėtuosius virusus). Jie nenužudo endosporų ar mikobakterijų. Tikslus jų veikimas nėra žinomas, bet manoma, kad jie paveikia mikrobų plazmines membranas. Jie pakeičia ląstelės pralaidumą ir sukelia būtinųjų citoplazmos sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, kalio, praradimą.

https://blog.pkids.org/category/germs-2/

Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:

• Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 194-197

Read More

Dezinfektantų tipai

https://plantcaretoday.com/chemical-storage-cabinet.html

Karbolio rūgštis ir fenoliai

Joseph Lister buvo pirmasis chirurgas panaudojęs karbolio rūgštį chirurginių infekcijų kontrolei operacinėse. Šios rūgšties naudojimas buvo pasiūlytas dėl to, kad ji efektyviai mažino nešvarumų skleidžiamą kvapą. Dabar ji retai naudojama kaip antiseptikas ar dezinfektantas, nes dirgina odą ir turi nepageidaujamą kvapą. Karbolio rūgštis vis dar naudojama pastilėse nuo kosulio, dėl vietinių anestetinių savybių, tačiau nedidelėmis koncentracijomis, tad jų antimikrobinės savybės prastos. Jei koncentracija yra didesnė nei 1% (pavyzdžiui, purškaluose nuo gerklės skausmo), karbolio rūgštis pasižymi geromis antimikrobinėmis savybėmis.

Fenoliai – junginiai, kurių sudėtyje yra chemiškai pakeista karbolio rūgšties molekulė, tam, kad būtų sumažintos dirginančios savybės arba padidintas antibakterinis aktyvumas. Fenoliai pažeidžia plazminę membraną, kurios sudėtyje yra lipidų, o tai sukelia ląstelės irimą. Mikobakterijų, sukeliančių tuberkuliozę ir leprozę, ląstelių sienelės taip pat yra turtingos lipidais, todėl jos yra jautrios fenolių poveikiui. Naudingos fenolių, kaip dezinfektantų, savybės: jie lieka aktyvūs net ir tada, kai aplinkoje yra organinių medžiagų, yra stabilūs ir ilgai išsilaiko po pridėjimo. Dėl šių priežasčių fenoliai yra tinkami agentai pūlių, seilių ir išmatų dezinfekavimui.

http://www.yuandachemical.com/cgi/search-en.cgi?f=product_en_1_+company_en_1_&id=23580&t=product_en_1_

Vienas iš dažniausiai naudojamų fenolių yra akmens anglių dervos junginys, chemikalų grupė, vadinama krezoliais. Svarbiausias iš krezolių yra O-fenilfenolis, pagrindinis daugumos „Lysol“ priemonių ingredientas. Krezoliai yra labai geri paviršių dezinfektantai.

http://lt.biopharmalab.net/ap/

Bisfenoliai

Bisfenoliai yra karbolio rūgšties junginiai, kurių sudėtyje yra dvi fenolio grupės, sujungtos tilteliu (bis nurodo du). Bisfenolis heksachlorofenas, yra receptinio losjono, pHisoHex, ingredientas. pHisoHex yra naudojamas mikrobinio augimo kontrolei ligoninėse. Gramteigiami stafilokokai ir streptokokai, kurie gali sukelti odos infekcijas naujagimiams, yra ypač jautrūs heksachlorofenui, todėl jis dažnai naudojamas tokiai kontrolei inkubatoriuose ir naujagimių skyriuose. Tačiau, perdėtas šio bisfenolio naudojimas, pavyzdžiui naujagimių maudymas keletą kartų per dieną naudojant jį, gali suketi neurologinių pažeidimų.

Kitas plačiai naudojamas bisfenolis yra triklozanas, įeinantis į antibakterinių muilų ir bent vienos dantų pastos sudėtį. Triklozanas netgi buvo inkorporuotas į virtuvinių pjaustymo lentų, peilių rankenų ir kitų plastinių virtuvės rakandų sudėtis. Jo naudojimas yra toks išplitęs, kad net yra identifikuojamos jam atsparios bakterijos ir kelia susirūpinimą, kad antibiotikams atsparios bakterijos neįgautų atsparumo ir jam. Triklozanas inhibuoja riebiųjų rūgščių (lipidų) biosintezėje reikalingo fermento veikimą, kas labiausiai paveikia plazminės membranos vientisumą. Triklozanas ypač efektyvus prieš gramteigiamas bakterijas, bet puikiai veikia ir prieš mieles bei gramneigiamas bakterijas. Yra keletas išimčių, tokių kaip Pseudomonas aeruginosa, gramneigiama bakterija, kuri yra ypatingai atspari triklozanui, kaip ir daugumai antibiotikų ir kitų dezinfektantų.

Biguanidai

Biguanidams būdingas platus spektras aktyvumų, tarp kurių ir poveikis bakterinių ląstelių membranoms. Jie ypač efektyvūs prieš gramteigiamas bakterijas. Biguanidai taip pat veikia ir prieš gramneigiamas bakterijas, su tam tikromis išimtimis (pseudomonus). Biguanidams nebūdingas aktyvumas prieš sporas, bet veikia prieš kai kuriuos apvalkalėtuosius virusus. Žinomiausias biguanidas yra chlorheksidinas, kuris yra naudojamas mikrobinio augimo kontrolei ant odos ir gleivinių. Derinamas su detergentais ar alkoholiu, chlorheksidinas yra dažnai naudojamas rankų plovimui ir pacientų odos valymui prieš operacijas. Aleksidinas yra panašus biguanidas ir veikia greičiau, nei chlorheksidinas.

https://www.manovaistine.lt/antimikrobinis-dezinfekuojantis-vaistas-betadine-sol-1000ml

Halogenai

Halogenai, ypač jodas ir chloras, yra efektyvūs antimikrobiniai agentai, tiek vieni, tiek kaip sudedamosios neorganinių ir organinių medžiagų dalys. Jodas (I2) yra vienas iš seniausių ir geriausių antiseptikų. Jis efektyvus prieš visus bakterijų tipus, daugumą endosporų, įvairius grybelius ir kai kuriuos virusus. Jodas sutrikdo baltymų sintezę ir pakeičia ląstelių membranas, greičiausiai formuodamas kompleksus su aminorūgštimis ir nesočiosiomis riebalų rūgštimis.

Jodo galima gauti kaip tinktūrą (vandeniniame alkoholio tirpale) arba kaip jodoforus. Jodoforas yra jodo junginys, organinė molekulė, iš kurios jodas yra lėtai atpalaiduojamas. Jodoforai pasižymi jodo antimikrobiniu aktyvumu, bet jie nedažo ir mažiau dirgina. Dažniausias komerciškai prieinamas jodas yra „Betadinas“. Jodas naudojamas odos dezinfekcijai ir žaizdų gydymui.

Chloras (Cl2), dujos arba junginys su kitais chemikalais, yra kitas plačiai naudojamas dezinfektantas. Jam būdingas antimikrobinis aktyvumas atsiranda dėl hipochloro rūgšties (HOCl), kuri susiformuoja, kai chloras patenka į vandenį. Hipochloro rūgštis yra stiprus oksidantas, kuris stabdo daugumos ląstelių fermentų funkcijas. HOCl yra efektyviausia chloro forma, nes jos krūvis yra neutralus ir pro ląstelės sienelę veržiasi taip pat greitai, kaip ir vanduo. Vandeninė suspaustų chloro dujų forma yra plačiai naudojama komunalinių, baseinų vandenų ir nuotekų dezinfekcijai.

Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:

• Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 192-194

Read More