 |
| https://askabiologist.asu.edu/explore/cells-living-in-cells |
Kaip atsirado gyvybė Žemėje žinome daug, bet kartu ir mažai. Šiandien „Įdomiojoje biologijoje“ aptarsime teoriją (pabrėžiu, tik teoriją), kaip Žemėje galėjo atsirasti eukariotinės ląstelės.
Biologai mano, kad prieš 3,5-4 milijardus metų Žemėje, iš labai paprastų organizmų, kurie buvo panašūs į prokariotines ląsteles, atsirado dabar žinoma gyvybės forma. Prieš maždaug 2,5 milijardo metų iš prokariotinių ląstelių kilo eukariotinės ląstelės. Prisiminkime, kad prokariotinės ir eukariotinės ląstelės iš esmės skiriasi tuo, kad eukrariotinės ląstelės turi specializuotas, membrana apgaubtas, organeles. Teorija, kuri paaiškina, eukariotų atsiradimą iš prokariotų, kurią sukūrė Lynn Margulis, vadinama endosimbiozės teorija. Pagal šią teoriją, didesnės bakterijų ląstelės neteko savo ląstelių sienelių ir prarijo mažesnes bakterines ląsteles. Tokie santykiai, kai vieni organizmai gyvena kituose, vadinama endosimbioze (simbiozė – gyvenimas kartu).
 |
| http://mobile6225.cdn4-bignetwork54-server2.top/default.aspx?u=4xfkaeg&o=8mrpkza&t=main&f=1 |
Pagal endosimbiozės teoriją, kai plazminė membrana apgaubė ląstelės chromosomą, susiformavo eukariotų protėvių ląstelės, turinčios branduolio užuominas. Kadangi tokios ląstelės genetinė medžiaga buvo apsaugota, ji galėjo praryti aerobinę bakteriją. Kai kurios prarytos bakterijos išgyveno ląstelės šeimininkės viduje. Toks ryšys išsivystė į simbiotinius santykius, kai šeimininkė suteikdavo maistinių medžiagų savo „svečiams“, o endosimbiotinė bakterija suteikdavo energijos pirmykštei eukariotinei ląstelei. Tokios endosimbiotinės bakterijos vėliau išsivystė iki mitochondrijų.
Chloroplastai atsirasti galėjo panašiai, kai pirmykštė eukariotinė ląstelė prarijo fotosintezę atliekančią bakteriją. Manoma, kad eukariotinių ląstelių žiuželiai ir blakstienėlės kilusios iš judrių spiralinių bakterijų – spirochetų – kurios simbiotiniais ryšiais gyveno ant pirmykščių eukariotinių ląstelių plazminių membranų.
 |
| https://socratic.org/biology/origin-of-life-on-earth/endosymbiosis |
Prokariotinių ir eukariotinių ląstelių lyginimo tyrimai suteikia įrodymų endosimbiozės teorijai. Pavyzdžiui, tiek mitochondrijos, tiek chloroplastai yra panašūs į bakterijas ir dydžiu, ir forma. Be to, šios organelės turi žiedinę DNR, kuri yra būdinga prokariotams, bei chloroplastas ir mitochondrija gali dalintis nepriklausomai nuo šeimininko ląstelės. Dar daugiau, mitochondrijų ir chloroplastų ribosomos yra panašios į prokariotų ir jų baltymų sintezės mechanizmas taip pat yra panašesnis į bakterijų, o ne eukariotų. Jei dar neužteko įrodymų, tai tie patys antibiotikai, kurie stabdo baltymų sintezę bakterijų ribosomose, stabdo ir baltymų sintezę mitochondrijų ir chloroplastų ribosomose (antibiotikai bendru atveju eukariotų baltymų sintezės nestabdo).
Nors įrodymų šiai teorijai ir turime, ar tikrai taip atsirado eukariotinės ląstelės, nežinia, nors skamba gražiai ir įtikinamai. Kaip atsirado prokariotinės ląstelės, suprasti yra dar kur kas sunkiau...
 |
| https://thestrangeandspectacularworldofbiochemistry.wordpress.com/tag/endosymbiont-theory/ |
Šis įrašas yra 150-asis mano blog'e :)
Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)
Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)
chekas
- Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p.105
Nenuginčijami argumentai, kad tikrai esame sukurti
AtsakytiPanaikintiPagal Šventąjį Raštą visi gyvi organizmai, tame tarpe ir mes, esame tikslingai sukurti. Todėl gyvybės formų visuma Biblijoje vadinama kūrinija.
Mokslas sako, kad Žemėje susidarius palankioms sąlygoms gyvybė ėmė savaime (natūraliai) formuotis iš negyvosios materijos, pagal Visatoje veikiančius fizikos bei chemijos dėsnius maždaug prieš 3,8 milijardus metų. Viskas rutuliojosi be jokio tikslo ir gavosi tai, kas gavosi, – per milijardus metų susiformavo dabartinė Žemės biosfera ir žmogaus smegenys. Gyvybė Žemėje atsirado tik vieną kartą ir daugiau toks laimingas atsitiktinumas nepasikartos. Fiziologijos ir medicinos Nobelio premijos laureatas Žakas Liusjenas Mono ( Jacques Lucien Monod) savo knygoje Atsitiktinumas ir būtinybė (Chance and Necessity) rašė: „Žmogus pagaliau žino, kad jis yra vienintelis abejingoje neaprėpiamoje Visatoje, iš kurios jis atsitiktinai atsirado.“
Tikėjimo mokslas su pasaulietiniu mokslu šiandien nepajėgus ginčytis. Pasaulietinis mokslas turi tiesos monopolį, naujoms kartoms formuoja skeptišką požiūrį į Šv. Raštą. Bet štai kas jame apie mūsų dienas parašyta. „3Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų krūvą, kad tie dūzgentų ausyse; 4jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms. (Šventasis Raštas. V., 1998. 2 Tim 4.)
2007 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė 1580-ąją rezoliuciją, raginančią ES šalyse nepritarti kreacionistinių idėjų skleidimui bet kurioje disciplinoje, išskyrus religiją. Kreacionizmas – idealistinė samprata teigianti, kad organizmų įvairovę Žemėje sukūrė Dievas.
Nepaisydamas draudimų remdamasis mokslo atradimais įrodinėju, kad mes sukurti. Niekada neplanavau to daryti, bet keturiasdešimties metų savarankiškos įvairių disciplinų studijos (universalumas) man suteikė tam reikalingų žinių ir pasitikėjimo. Suprantu, kad plaukti prieš srovę nenaudingas pasirinkimas, bet TIESA – vertingesnė už auksą.
Pradėsiu nuo akivaizdaus argumento sukūrimo versijos naudai. Jeigu kažko nesuprasite, nenusiminkite, skaitykite visą tekstą iš eilės.
SALRIDKOPPOMBULBU...
10010110100011001011110...
ATGGGGACTAAATTCTCC...
Visos trys eilutės yra atsitiktinės ženklų sekos, neturinčios prasmės. Pirma eilutė – atsitiktinė lietuviškų raidžių rikiuotė. Raidės – ženklų grupė, turinti garsinį atitikmenį. Aš galiu ir parašyti liūtas, ir pasakyti liūtas. Antra eilutė – mašinų kalbos analogija iš dviejų ženklų: nulio ir vieneto. Trečia eilutė – DNR kodo imitacija iš keturių skirtingų cheminių ženklų (nukleotidų).
Raides naudoja moksleiviai, studentai, rašytojai.., jie moka raidėms suteikti prasmę. 0 ir 1 sekoms prasmę suteikia programuotojai. Suvokite, ne raidės, ne 0 ir 1 duoda prasmę, ne vinilinės plokštelės mikronelygumai duoda dainą ar muziką, – bet mes ženklais ar mikroskopiniais nelygumais užrašome tą informaciją kurią norime išsaugoti. Vadinasi, ir keturių skirtingų nukleotidų (A, T, C, G) sekai prasmę galėjo suteikti tik INTELEKTAS, mokantis kurti gyvybę. JO dieviškas lygis mums dar nepasiekiamas.
Be informacijos šaltinio, be intelekto pastangų (savaime), nė viena eilutė neįgaus prasmės. Ženklai tik tuomet įgauna prasmę, kai prasmę jiems kažkas suteikia. Nemokantis rašyti vaikas arba automatas, atsitiktine tvarka rikiuojantis raides, niekada nesudėlios minties iš kelių sakinių, o ką jau bekalbėti apie knygą. Tik programuotojai ir inžinieriai sukuria procesorius. Logiška, kad be informacijos šaltinio, be Intelekto pastangų negalėjo susidėlioti ir gyvybės programa. Sakyti, kad gyvybė kilo iš negyvos materijos be informacijos šaltinio – loginė klaida arba norimo priėmimas už tikrovę.
Poetas rašo eilėraštį, programuotojas renka kalkuliatoriaus mikroschemą, Intelektas kuria tokias biomašinas, kurios atsiveda biomašiniukus (dauginasi). Šių dienų mokslas negali sukurti iPhono, kuris atsivestų iPhoniukų, bet tiki, kad gyvybę dauginanti programa, užrašyta nukleotidais, atsirado savaime, be intelekto pastangų.
AtsakytiPanaikintiSuprantu, kad tai suvokti nėra lengva, todėl parinkau pavyzdžius, kurie parodo kokios neribotos galimybės informaciją užrašyti ne tik raidėmis, ne tik nuliu ir vienetu, ne tik vinilinės plokštelės mikronelygumais.
Bet kokią mintį, pvz., Žemė yra apvali galima užrašyti kinų hieroglifais, išbraižyti šumerų dantiraščiu molinėje lentelėje. Jeigu Jums iš toliau parodyčiau Brailio raštą pagalvotumėte, jog tai tuščias popieriaus lapas. Iš tikrųjų jis pilnas milimetrinių pūslelių (šiurkštus). Aklieji apčiuopia iš nelygumų sudėliotus ženklus ir skaito pirštais. Kurtieji „susikalba“ gestais ir mimika.
„2012 metais komanda, vadovaujama Georgo Churcho iš Harvardo medicinos mokyklos, į DNR kalbą išvertė mokslinę knygą, turinčią 53 000 žodžių ir 11 paveikslėlių. Komanda knygą užkodavo dvejetainiu kodu. Adeninu ir citozinu kodavo nulį, o guaninu ir timinu – vienetą.“ (Marcus Chown. Kaip paprastai paaiškinti PASAULĮ. V. 2014. P. 314.) Knyga gavosi maždaug bakterijos DNR ilgio. Besidaugindamos bakterijos padarė 70 mlrd. tos knygos kopijų. Visos bakterijos su knygomis tilptų viename vandens laše. (Pagal ten pat). Adeninas, citozinas, guaninas ir timinas yra nukleotidai.
Marcus Chown turiu tris pastabas. Nėra DNR kalbos, kaip nėra raidžių ar dantiraščio kalbos – DNR yra tik priemonė informacijai užrašyti. Aiškiau sakyti, kad knygą ne užkodavo, bet užrašė DNR struktūra (nukleotidais). Taip pat tiksliau sakyti, kad ne užkodavo dvejetainiu kodu (sviestas sviestuotas), bet keturių ženklų sistemą pakeitė į dviejų ženklų sistemą.
Knygą, nukleotidų sekos pavidale, Jūs, žinoma, taip paprastai neperskaitysite, bet tai nereiškia, kad šitos informacijos nėra arba, kad nukleotidais negalima užrašyti teksto ar paveikslėlių. Jūsų kūno kiekviena ląstelė tokiu būdu aprašyta. Antra, mokslinė informacija nukleotidais neužsirašė savaime, tam reikėjo knygos autorių ir Harvardo mokslininkų (jungtinio intelekto) pastangų. Trečias, svarbiausias niuansas, šiuo atveju nukleotidams buvo suteikta mokslinės knygos prasmė, – tik ne atvirkščiai, ne nukleotidai suteikė tokią prasmę!! Prasmė ženklams suteikiama ne chaotiškai, o pagal vieną ar kitą loginę sistemą. Skaitydami toliau sužinosite pagal kokią taisyklę 0 ir 1 suteikiama skaičių prasmė.
Georgo Churcho ir jo komanda nukleotidų sekai suteikė mokslinės knygos prasmę, o Dievas nukleotidų sekai suteikė gyvybės (baltymų) prasmę.
Žinau, kad ženklas Dievas ne visiems patiks, bet juo tradiciškai apibūdinami tie, kurie milijardus kartų daugiau žino, moka ir gali už mus. Mums sako: mokslas neužsiima Kūrėjo klausimais, tačiau jei DNR rodo akivaizdų ryšį su intelektu tai sąžiningas mokslininkas turi eiti paskui faktus nepaisydamas, kad jie veda už materialistinės paradigmos ribų.
Sveikų žmonių verbalinis bendravimas – žodinis apsikeitimas mintimis irgi paremtas skirtingais ženklais. Tik artikuliuotos kalbos ženklai (įvairūs garsai) gyvuoja trumpai. Oro virpesiais (bangomis) nešama informacija toli nenukeliauja ir neišlieka. Analogiškai, į ramų ežerą mestas akmuo sukelia vandens bangas, tačiau netrukus ežero paviršius vėl tampa lygus.
Dar vienas akivaizdus ir nepaneigiamas argumentas Kūrėjo (Proto) naudai. Šitą argumentą mes kartojame nuolatos, tik nesusimąstome apie jo reikšmę. Aš sugalvojau mintį Žemė yra apvali ir ją užrašiau. Pirmiausia turi atsirasti mintis, tik po to gali sekti jos užrašymas. Padaryti atvirkščiai: pirma rašymas, po to mintis neįmanoma, – tai būtų tik atsitiktinis (aklas, beprasmis) ženklų dėliojimas.
AtsakytiPanaikintiLygiai tas pats ir su genomais – jų neįmanoma gauti aklai, atsitiktine tvarka dėliojant nukleotidus arba jiems bet kaip dėliojantis. Tokiu būdu gaunama tik beprasmė nukleotidų seka. Pirmiausia turėjo būti mintis – konkretaus organizmo projektas, – o tik po to galėjo sekti genotipo užrašymas keturiais skirtingais ženklais. Tiems kuriems įkalta materialistinė pasaulėžiūra tai skambės kaip nesąmonė, bet tai paprasta, akivaizdi ir nenuginčijama TIESA.
Evangelijos pagal Joną prologe parašyta: „1Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą. (...) 3Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko. 4Jame buvo gyvybė...“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Jn 1.) Šventajame Rašte ženklas žodis yra minties arba informacijos sinonimas. Po pamokslo sakoma: „tai buvo Dievo žodis“, ne klystančio žmogaus žodis.
Nėra Kūrėjo žodžio – nebus ir naujo kūno!! Orkestras be natų nepagros negirdėtos melodijos. Sėkla yra sudaryta iš gemalo, maisto atsargų ir luobelės. Gemalą suformuoja apvaisinta kiaušialąstė (zigota). Skirtingos sėklos turi skirtingas DNR, todėl tampa skirtingais augalais. „38Tuo tarpu Dievas duoda kiekvienai sėklai savišką kūną.“ (Šventasis Raštas. V., 1998. 1Kor 15.)
Jeigu iš gilės pašalinsime gemalą, tai iš tokios gilės ąžuolas jau nebeišaugs. Gemale yra instrukcija (genotipas) – tarpinė grandis tarp minties (idėjos, projekto, žodžio) ir rezultato (kūrinio). Sėklai patekus į tinkamas sąlygas Kūrėjo mintys pradeda materializuotis. Kur prieštaravimas tarp mokslo ir tikėjimo?
Tie, kurie nenori pripažinti Kūrėjo tiki, kad instrukcija kaip padaryti ąžuolą, beržą, pušį... atsirado savaime. Kaip gali savaime atsirasti tai, ko mes net sukurti nesugebame? Va čia tai tikėjimas pasakomis, stebuklais!!
Materialistinė pasaulėžiūra sako, kad pagal gamtoje veikiančius fizikos ir chemijos dėsnius pirma susiformavo kūnas, o mintis atsirado vėliau. Išeina, kad visa gyvybė (t. tarpe ir žmogaus smegenys) evoliucionavo („susilipdė“) atsitiktinai, savaime. Aiškinama, kad tai vyko palaipsniui ir labai labai ilgai, tačiau be Projekto, be Tikslo.
Tai kas gi atsirado pirmiau: žodis ar kūnas? Maždaug prieš 5 000 metų šumerai jau rašė ant molinių lentelių, gerokai anksčiau nei hebrajai pradėjo rašyti Bibliją. Tų senovinių „puslapių“ išliko tūkstančiai. Nors lentelių dantiraščio tekstai užrašyti seniai mirusia kalba jie po truputi perskaitomi. Jų turinys atskleidžia, kad šumerai dar žinojo ir neabejojo, jog visa gyvybė, tame tarpe ir žmogus, buvo sukurti. „Šumerų filosofai sukūrė doktriną, kuri vėliau tapo dogma visuose Artimuosiuose Rytuose, – doktriną apie kuriamąją dieviško žodžio galią.“ (Samuel Noah Kramer. Istorija prasideda Šumere. V., 2015. P. 103.)
Kodėl yra pagrindo tikėti juodagalviais? Nes jie iš Rojaus sodo (Atlantidos) atnešė civilizaciją! Daugybė faktų rodo, kad Žemėje buvo pirminis kultūros šaltinis, t. tarpe ir technologijų, kurios toli pralenkia mūsų. Keletas faktų: piramidės visame pasaulyje, Jundumo pakilimo takas Gambijoje, Kailaso šventykla Indijoje, Janšanio (阳山碑材, nuo kalno pavadinimo) karjeras Kinijoje, Ankor Vatas...
Materializmas materiją ir energiją laiko pirminiais, protą ir informaciją (žodį) – antriniais, tokiu būdu labai suprimityvindamas bei susiaurindamas savo pasaulėžiūrą. „Mokslo požiūriu idealizmas vyravo istorijoje iki XVII amžiaus, o tada prasidėjo jo diskreditavimo procesas. Mokslas įsitikinęs, kad materializmas išliks vyraujanti filosofija iki laikų pabaigos. Bet slaptųjų draugijų požiūriu materializmas tėra trumpalaikis nuosmukis.“ (Jonathan Black. Slaptoji pasaulio istorija. V., 2020. P. 531.)
AtsakytiPanaikintiPaveldimosios medžiagos atradimas materializmo pasaulėžiūros nešėjams buvo šokas. Kadangi to paneigti negalėjo teko prisitaikyti. Žiūrėkite – sako jie – jokio stebuklo nėra, čia tik organinės molekulės ir jas sudarantys atomai. Tiksliai nustatyta kokie tai atomai, kiek jų ir kur jie yra. Tačiau chemija nesprendžia ženklų sekos, chemija negali paaiškinti kaip nukleotidų (azoto bazių) išsidėstyme atsirado prasmė – gyvybės projektas.
„Kadangi DNR koduoja paveldimą informaciją, nukleotidai joje turi būti išsidėstę tam tikra tvarka.“ (Vaidutis Kučinskas. Genetika. K., 2001. P. 11.) Antrą citatos dalį užrašiau storu šriftu, nes tai labai svarbi ir teisinga mintis. Kadangi visų gyvybės formų DNR yra labai protingi tekstai ženklų seka jose negali būti atsitiktinė.
Norint suprasti DNR esmę (jos stebuklą) reikia pereiti ribą tarp materialumo ir idealumo. Tą kelionę mes tuoj pat ir atliksime. Maksimaliai susikaupkite, Jums neužteks perskaityti, tai reikia suvokti.
Aiškinimą pradėsiu nuo savo minties, kurią materializuosiu lietuviškomis raidėmis. Ant stalo išdėlioju trylika raidžių: Žemė yra apvali. Po to visas raides sumetu į maišą.
Dabar raidės maiše, bet mano minties maiše tikrai nėra – ten tik ženklų krūva! Maiše minties nėra todėl, kad ženklai (šiuo atveju raidės) neturi jokios informacijos. Informacija užrašoma atitinkama ženklų seka: Žemė yra apvali. Kai raides sumečiau į maišą – informacija, išdėliota (užrašyta) trylikos ženklų rikiuote, buvo sunaikinta. Šis paprastas pavyzdys iliustruoja nematomą ribą tarp materialumo ir idealumo. Tereikėjo sumaišyti ant stalo esančias raides (pakeisti raidžių rinkinio struktūrą) ir mano minties neliko.
Mintį (instrukciją) lemia ženklų išdėstymas. aarpyvėamleiž – raidžių išdėstymas be minties ir žemėyraapvali – tų pačių ženklų išdėstymas materializuojant mintį. Beje, taip užrašytą mintį perskaitys tik tie, kurie moka lietuvių kalbą. Analogiškai DNR perskaitys tik tie, kurie moka Dievų kalbą. Pvz., gims juodaplaukis, kairiarankis, žaliaakis berniukas... jis sirgs hemofilija. Genetikų tikslas išmokti Dievų kalbą. Nė vienoje Biblijos raidėje ar genomo bazėje Proto (Dievo) nerasite, Jis yra jų išdėstyme. Kodėl rašau Dievų, o ne Dievo paaiškinsiu vėliau.
Iš vienų DNR molekulės atomų sudaryti keturi skirtingi ženklai ir iš jų sudėliota instrukcija (informacija), kaip padaryti konkretų organizmą. Iš kitų DNR atomų suformuotos spiralės ant kurių tie ženklai „sukabinti“. Ženklų sekos stabilumas labai svarbus. Kai mes rašome ar spausdiname ant popieriaus esame tikri, kad ženklai nesusimaišys ar nenukris. Tačiau tokie ženklai gali išblukti, popierius – sudūlėti, sudegti ar būti suplėšytas. Nukleotidai taip pat negali susimaišyti (įgauti atsitiktinę tvarką), tai būtų tas pats, kas knygą sukarpyti į atskiras raides ir jas visas sušluoti į krūvą.
Pradėkime nuo ženklo. Tai abstrakti sąvoką, nes bet kuri materijos forma juo gali būti. Pvz., taškas ir brūkšnys (trumpas ir ilgas garsas) yra ženklai kai kalbame apie Morzės abėcėlę. Ženklais gali būti skirtingi stalai, laivai, elektromagnetinės bangos, galaktikos...
AtsakytiPanaikintiInformacija – taip pat tik logikos produktas, jos nesudėsi į lentynas, jos nepasversi.., kadangi informacija nėra konkreti medžiaga. Tačiau informaciją galima kaupti įvairiausiomis materijos formomis: raidėmis (knygomis), hieroglifais, skaičiais, smegenimis, RNR struktūra, patefono plokštelės mikronelygumais, skirtingai įmagnetinta juostele, audio ar video kasete, kietuoju disku, mikroschema... Tačiau ne raidėse, ne smegenyse, ne RNR molekulėje...
Jeigu Jūs supratote, jog DNR, tiksliau jos keturi skirtingi nukleotidai (kaip ir raidės), yra tik priemonė informacijai užrašyti, tuomet Jums liko atsakyti į klausimą: kas tas mintis užrašė?
Šventasis Raštas sako, kad ląstelių valdymo programas užrašė Kūrėjas ir visas gyvybės formas vadina kūrinija. Jeigu tam ketinate prieštarauti įvardinkite knygą, kurią būtų parašęs ne rašytojas, bet raidės? O gal esate gavęs žinutę ar laišką, kuriuos būtų parašiusios ne smegenys (ne protas)? Ar kada nors susimąstėte, kodėl nesusidėlioja mintys, kai aklai spaudote nežinomą klaviatūrą?
Ką prarastų mokslas jeigu pripažintų gebėjimus kur kas didesnius už savo? Manau tik puikybę. Kokiame Pasaulyje norėtumėte gyventi: tame, kur vyksta neprognozuojami dalykai; ar ten, kur viską kontroliuoja Protas?? Lažinuosi, kad rinksitės antrąjį variantą jei nesate savižudis.
Yra kontrargumentas: jeigu nebūtų susidėlioję šitie genomai, tai būtų susidėlioję kiti genomai. Bet stebuklas ne nukleotidų dėlionė, o ta prasmė (tas kodas), kuris tai dėlionei suteiktas!!
Tie kas šiandien moko arba mokosi evoliucijos teorijos turi suprasti, kad jie pritaria minčiai, jog genotipai užsirašė patys ir atsitiktinai. Bet tai tik dar vienas tikėjimas, kurį pavadiname evoliucija, nes atsitiktiniai genomų užsirašymai neįmanomi nei tikimybių teorijos, nei Visatos amžiaus požiūriu – tam mūsų Visata begalę kartų per jauna. Tai įrodinėju skyrelyje DNR yra ląstelių valdymo programa. Kas ją sukūrė ir užrašė keturiomis azoto bazėmis?..
Kol nebuvo genetikos mokslo evoliucijos teorijos nebuvo įmanoma paneigti skaičiavimais. Ne veltui Stalino laikais genetikos mokslo nenorėjo pripažinti, o genetikus trėmė ir žudė. Apie tai skaitykite priede A.
Kaip matote vien bazinės žinios apie DNR paneigia evoliucijos teoriją. Todėl šių dienų evoliucijos teorijos propaguotojai turi rimtai pasidomėti genetikos mokslu ir susimąstyti... Atsitiktinis raidžių išdėstymas neturi nieko bendro su prasmingu tekstu. Gyvybės bylos (genotipai) – taip pat ne atsitiktinės nukleotidų sekos.
Ar tokius teorinius įrodymus, kuriuos reikia suvokti, galima pagrįsti akivaizdžiais, materialiais faktais? Taip galima, jeigu gyvybė sukurta ir Dievai daugiau Žemėje nieko nebekuria – tai naujų rūšių ir negali atsirasti. Apie tai sekančiame skyrelyje. Bet prieš tai labai trumpai apie žmogaus atsiradimą Žemėje.
Pagal mokslą mūsų artimiausi giminaičiai yra šimpanzės ir gorilos. „Kaip ir visos rūšys mes esame savo aplinkos vaikai. Esame žmogbeždžionių rūšis, kuri atsirado dėl klimato kaitos ir specifinių tektoninių procesų Rytų Afrikoje.“ (Lewis Dartnell. ORIGINS, kaip Žemė mus sukūrė. V., 2021 (2018). P. 32.)
AtsakytiPanaikintiŠventasis Raštas prasideda Pradžios knyga. Graikiškai ji vadinasi Genesis. Pirmoji Pradžios knygos dalis yra Priešistorė, joje parašyta: „26Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą...“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Pr. 1.)
Vadinasi mes, žmonės, iš visų gyvų padarų esame išskirtiniai, nes sukurti pagal Dievų paveikslą ir panašumą. Išvertus į mokslo kalbą tai reiškia, kad mes sukurti pagal Dievų genomą ir fenotipą!?
Simbolis (ženklas) genomas atsirado tik XX amžiuje. Jo prasmė prašyte prašosi į Šventojo Rašto kontekstą. Iki tol joks žmogus kitaip negalėjo paaiškinti pirminės informacijos, todėl užrašė taip kaip suprato: paveikslas. Negi Dievai pirma save nupaišė ar nufotografavo, o po to žiūrėdami į tokius savo atvaizdus „lipdė“ žmogų? Logiška, kad kurdami mus Jie naudojo ir savo genomą.
Kita vertus, bet kuris genomas ir yra pats tiksliausias bei detaliausias konkretaus organizmo paveikslas – aminorūgščių išdėstymo planas. Tuo tarpu žmogaus vaizdas, kurį matome, yra mūsų smegenų produktas (jausmas), o jausmas yra subjektyvus, priklausomas nuo smegenų ir jų veiklos.
Vien Pradžios knygos 27-ame skyriuje dar du kartus pakartota, jog žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą (genomą). Vadinasi šis žodis tikrai nėra atsitiktinis. Bet žodis yra tik „raktas“, – o „skrynia“ turi būti mumyse. Pvz., jeigu Jūs grįšite į septynioliktą amžių tai jūsų „raktas“ televizorius to laikmečio žmonėms jokios „skrynios neatrakins“. Kitaip tariant jo neišversite į jokią to meto kalbą. Dėl to iki XX amžiaus niekas negalėjo suprasti ką Šv. Rašte reiškia žodis paveikslas.
Štai dar vienas Šv. Rašto sakinys, patvirtinantis pirminę paveikslo reikšmę (prasmę).
„3Adomas buvo šimto trisdešimties metų, kai jam gimė sūnus, panašus į jį, pagal jo paveikslą, ir pavadino jį Setu.“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Pr. 5.) Juk pilnai užteko pasakyti, kad gimė sūnus panašus į tėvą, bet ne, dar patikslina: pagal jo genomą. Panašus – reiškia turintis pusę tėvo ir pusę motinos genų.
Genomo reikšmę žmonija prarado, nes jo nepamatysi, net pro galingiausius optinius mikroskopus. DNR molekulės skersmuo tik 2 nm (nanometrai), žmogaus plauko skersmuo 90 000 nm. Nanometras – 1000 000 000-oji metro dalis. Sąvoka nano kilo iš graikų kalbos žodžio nykštukas.
Tai teorija, o ką sako faktai?? DNR randasi ne tik branduolyje, bet ir citoplazmoje, mažose žiedo pavidalo chromosomose. Mitochondrinė DNR paveldima tik iš motinos.
1987 metais žurnale Nature vedantieji genetikai: Rebecca L. Cann, Mark Stoneking ir Allan C. Wilson paskelbė mokslo bendruomenę šokiravusį straipsnį apie mitochondrinę Ievą. Taip pavadino moterį iš kurios kilo visos dabar Žemėje gyvenančios moterys. Ievos mitochondrinę DNR turi (paveldi) kiekviena pasaulio moteris.
Google įvedę mitochondrinė Ieva perskaitysite: ji „yra visų dabar gyvenančių žmonių bendras paskutinis protėvis pagal moteriškąją liniją.“ Kaip suprasti „paskutinis protėvis“, kai turėtų būti pirmas?? Pagal evoliucinę logiką, tokių moterų kaip Ieva turėjo būti daug, bet susiklosčius kažkokioms unikalioms aplinkybės tik Ievai pavyko perduoti savo genus mums, dabartinei žmonijai. Tą neįtikėtiną įvykį pavadino butelio kaklelio efektu.
1997 metais grupė Stanfordo universiteto mokslininkų: M. F. Hammer, A. B. Spurdle, T. Karafet, M. R. Bonner ir dar kiti septyni paskelbė, kad visi vyrai Y chromosomą paveldėjo iš to paties vyro, jį pavadino Adomu. Mokslininkai po vieną Biblijai nedrįsta pritarti?
AtsakytiPanaikintiBe Y chromosomos vyru nebūsi. Y chromosoma sparčiai nyksta, nes, skirtingai nei kitos, nesugeba pilnai atsistatyti. Pasak mokslininkų, Y chromosoma yra archainė struktūra, kuriai žalą daro aplinka. Sunku patikėti, bet taip rašo. „Kažkada Y chromosoma turėjo apie 1400 genų, dabar joje liko tik 45“. Genetikai šį reiškinį pavadino Adomo prakeiksmu. Optimistiškai nusiteikę mokslininkai dar turi vilties, kad vyriškoji chromosoma išsaugos savo svarbiausius genus.
Kada gyveno mitochondrinė Ieva ir Y chromosomos Adomas? Manoma, kad prieš 100 000 – 200 000 metų ir, galbūt, skirtingu laiku, – tuo atveju bendrų palikuonių jie neturėjo. Teigiama, kad jie priklausė 10 000 žmonių populiacijai gyvenusiai Afrikoje. Vadinasi iš 10 000 žmonių tik Ieva ir Adomas, perdavė mums savo genus („išlindo per butelio kakliuką“). Kodėl to nesugebėjo padaryti kiti 9 998 žmonės? Aiškina, kad dalis jų perdavė, tik jų genealoginės linijos kažkodėl neišgyveno? Kas reiškia jog 9 998 žmonės mums savo genų neperdavė. Ar ne per daug reikia sugalvoti mažai tikėtinų (stebuklingų) įvykių, kad išgelbėti evoliucijos teoriją? Bet pripažinti, jog klydo pasipūtusi mokslo aukštuomenė nenusiteikusi.
Sakysite paskutinėje Biblijos citatoje yra dar viena nesąmonė: 130 metų vyras susilaukia vaiko. Bet štai kokius rezultatus gavo mokslininkai tyrę mutacijų ir gyvenimo ilgumo koreliaciją. Kuo ilgiau egzistuoja rūšis, tuo daugiau mutacijų patiria jos palikuonys, dėl to jie greičiau subręsta, pasensta ir miršta. Jeigu mes degraduojame, tai mūsų patriarchai turėjo gyventi žymiai ilgiau. Pagal Bibliją Adomas, Ieva ir jų palikuonys gyveno netoli tūkstančio metų. Jie ir bręsti turėjo labai ilgai.
Esu Stasys Gliaudys, mano el. paštas: gliaudysst@gmail.com Tai ilgos, dar neišleistos knygos pradžia. Jei sudominau parašykite. Mano domėjimosi sritis: gyvybės, žmogaus ir civilizacijos kilmė.
AtsakytiPanaikinti