Cheminių agentų taikiniai ląstelėse

https://amrls.cvm.msu.edu/pharmacology/antimicrobials/mode-of-action

Šiame įraše aptarsime, kokie yra cheminių medžiagų (agentų) taikiniai, kurių pažaidoms atsiradus inhibuojamas ląstelių augimas.

Membranos pralaidumo pakeitimas

Mikroorganizmų plazminė membrana, esanti ląstelės sienelėje, yra daugumos mikrobinės kontrolės agentų taikinys. Ši membrana aktyviai reguliuoja maistinių medžiagų patekimą į ląstelės vidų bei šalintinų medžiagų išėjimą iš jos. Cheminių agentų (pvz., histaminų) sukelti plazminės membranos lipidų ar baltymų pažeidimai sukelia ląstelės turinio išsiliejimą į supančią terpę ir sutrikdo ląstelės augimą. 

Baltymų ir nukleorūgščių pažaidos

Kartais apie bakterijas yra galvojama kaip apie „nedidelį fermentų maišelį“. Fermentai, kurie dažniausiai būna baltymai, yra būtini ląstelės funkcijoms. Prisiminkime, kad fermento funkcionavimui yra itin svarbi jo tretinė struktūra. Ši forma yra palaikoma cheminių ryšių, kurie sujungia tam tikras tos pačios aminorūgščių sekos vietas. Vieni iš tokių ryšių yra vandeniliniai (joniniai) ryšiai, kurie yra jautrūs karščiui ar tam tikriems chemikalams (paveikus, ryšys yra nutraukiamas). Ryšių skaldymo rezultatas – denatūravęs baltymas (praradęs savo tretinę struktūrą). Tretinę struktūrą taip pat palaiko ir kovalentiniai ryšiai, kurie yra stipresni, bet taip pat jautrūs poveikiui. Pavyzdžiui, disulfidiniai tilteliai, kurie yra itin svarbūs tretinės struktūros susidarymui, sujungiant aminorūgščių sulfhidrilines (-SH) grupes, gali būti nutraukiami tam tikromis cheminėmis medžiagomis ar dideliu karščiu.

https://web.njit.edu/~mitra/green_chemistry/EXP_3.htm

Nukleorūgštys, DNR ir RNR, yra ląstelės genetinės informacijos nešėjos. Šių nukleorūgščių pažaidos, sukeltos karščio, radiacijos ar chemikalų, ląstelei dažnai yra letalios. Ląstelė nebegali daugintis ar vykdyti normalių metabolinių funkcijų, pavyzdžiui, sintetinti fermentų.

Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:

• Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 183-184