Mirties greitis

https://www.stopthemop.com/

Kai bakterijų populiacijos yra paveikiamos karščiu ar cheminėmis antimikrobinėmis medžiagomis, dažniausiai jos miršta pastoviu greičiu. Pavyzdžiui, mikrobų populiacija, kuri sudaryta iš milijono ląstelių, buvo veikiama tam tikra antimikrobine kontrole 1 minutę ir mirė 90% visos populiacijos. Liko 100 000 mikrobinių ląstelių, tad jei vėl paveiksime jas 1 minutę laiko, mirs dar 90% ląstelių – liks 10 000. Kitaip tariant, kiekvieną minutę miršta 90% likusios populiacijos. Jei mirštamumo kreivė perskaičiuojama logaritmu, tai gaunama pastoviai krentanti tiesė.

Antimikrobinių priemonių efektyvumą lemia keletas faktorių:

• Mikroorganizmų skaičius. Kuo daugiau mikrobų yra pradinėje populiacijoje, tuo ilgiau užtruks sunaikinti visą jų populiaciją;  
• Aplinkos poveikis. Organinių medžiagų buvimas dažnai inhibuoja cheminės antimikrobinės medžiagos veikimą. Priklausomai nuo to, kokia organinė medžiaga vyrauja bakterijų aplinkoje, pasirenkama atitinkama dezinfekcinė priemonė. Biocidams yra sunku pasiekti bioplėvelėse esančius mikroorganizmus. Dezinfektantai geriau veikia šiltesnėmis sąlygomis. Bakterijas veikiant karščiu, yra svarbi terpės sudėtis. Riebalai ir baltymai gali bakterijas apsaugoti nuo karšio, todėl, jei terpėje yra gausu šių komponentų, bakterijos turės aukštesnę išgyvenimo tikimybę, veikiant jas karščiu. Veikimas karščiu yra efektyvesnis rūgštinėmis sąlygomis; 
• Veikimo laikas. Atsparesnių bakterijų ir endosporų veikimui antimikrobinėmis medžiagomis, reikia ilgesnio laiko, nei veikiant ne tokias atsparias bakterijas; 
• Mikroorganizmo savybės. Apie tai, kaip nuo mikroorganizmo savybių priklauso naudojamos cheminės ir fizinės kontrolės priemonės, bus kalbama vėliau. 

Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:

• Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 182-183