 |
| http://www.sciencemag.org/news/2017/10/how-gut-bacteria-saved-dirty-mice-death |
Net jei esi pamišęs dėl švaros, yra sunku pasislėpti nuo to, kad kai kurie mikrobai natūraliai slypi tavo kūne. Tai tavo mikrobioma, kuri padeda išlikti sveikam. Mokslininkai nustatė, kad laukinių pelių žarnyno bakterijų transplantacija „švarioms“ laboratorinėms pelėms, sumažina pastarųjų tikimybę numirti nuo gripo ar vėžio. Žinant tokius rezultatus, galima kurti laboratorines peles, turinčias kitokias bakterijas, ir taip atspindėti realaus gyvenimo sąlygas. „Mes galime sukurti geresnius laboratorinių pelių modelius, kurie leistų geriau nuspėti žmogaus ligas“ – sako John Wherry, Pensilvanijos universiteto, Perelman Medicinos mokyklos imunologas.
Laboratorinės pelės yra užauginamos steriliomis sąlygomis, kuriose dažniausiai nebūna jokių infekcijų. Tai palengvina pakartotinių rezultatų gavimą. „Neginčijama, jog pagrindinė medicinos pažanga pasiekta naudojant hiper-higieniškas peles“ – sako David Masoupust, Minesotos universiteto imunologas, kuris kartu su bendražygiu Stephen Jameson, neseniai pradėjo tirti galimą „nešvarių“ laboratorinių pelių privalumą. Dvejodami, ar švarių pelių imuninė sistema tinkama atspindėti žmogaus imuninę sistemą (juk žmonės nuo pat gimimo negyvena itin steriliomis sąlygomis), jie laboratorines peles laikė kartu su pelėmis iš gyvūnėlių parduotuvės. Laboratorinės pelės, kurios išgyveno susidūrimą su gyvūnėlių parduotuvės pelių atneštais bakterijomis ir virusais, turėjo stipresnę imuninę sistemą, siūlydamos Masopust ir Jameson, jog tokios purvinos pelės yra tinkamesnės vakcinų ir naujų vaistų saugumo testavimui.
Bethesda, Merilando valstijos National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases imunologas, užkrėtė laboratorines peles kitu būdu – laboratorinėms pelėms žarnyno bakterijos buvo perduotos iš laukinių pelių. Barbara Rehermann ir Stephan Rosshart Vašingtone, D.C., surinko 800 laukinių naminių pelių (Mus musculus domestius) ir palygino jų, laboratorinių pelių ir laukinių pelių visame pasaulyje DNR ir žarnyno bakterijas. Laukinių pelių žarnyno bakterijos buvo gana panašios, bet laboratorinių pelių mikrobioma ženkliai skyrėsi, pavyzdžiui, buvo mažiau Bacteroidetes genties ir Proteobacteria tipo bakterijų. Tada mokslininkai sveikų Merilando pelių (kurios genetiškai buvo panašiausios į laboratorines peles) žarnyno bakterijas transplantavo laboratorinėms pelėms. Kaip donorus jie naudojo tik tas peles, kurios neturėjo akivaizdžių infekcijų, taigi mokslininkai galėjo įvertinti natūralios mikrobiomos poveikį, o ne perkeliamų graužikų patogenų poveikį.
Tada Rehermann su kolegomis paveikė mikrobiomą gavusių laboratorinių pelių palikuonis gripo virusu ir veiksniais, kurie įprastai sukelia gaubtinės žarnos vėžį. Eksperimentą jie pakartojo su dar trimis šių pelių kartomis, kurios išlaikė tą pačią laukinio tipo mikrobiomą. Apibendrinus, 92% purvinų pelių gripą išgyveno, o tarp švarių laboratorinių pelių šis rodiklis buvo vos 17%. Taip pat purvinos pelės turėjo mažiau auglių ir sunkių vėžio formų. Šiuo būdu „sujungiamos geriausios abiejų pelių savybės“ – sako Rosshart. „Jos turi laboratorinių pelių genetinę medžiagą, bet laukinio pasaulio mikrobiomą, kuri sustiprina sveikatą“.
„Mikrobai yra reikšmingi imuninei sistemai“ – sako Jameson. Kadangi laukinės pelės nuolat susiduria su mikrobais ir kitais aplinkos poveikiais, jis priduria, jog tokių pelių mikrobioma evoliucionavo taip, kad padėtų šeimininkėms susidoroti su šiomis problemomis. Tikriausiai mikrobioma sumažino imuninės sistemos atsaką į nekenksmingus mikrobus ir kitus aplinkos veiksnius, tuo tarpu pagerino reakciją į potencialiai mirtinus veiksnius. Mokslininkai pažymi, kad žmogaus mikrobioma ir imuninė sistema koevoliucionavo panašiai. Naudojant tokias purvinas peles galima tirti kaip mikrobioma pagerina šeimininko imuninę sistemą.
Tačiau Wherry perspėja, kad purvinos pelės gali būti geresnis modelis tiriant laukines peles, bet nebūtinai žmogaus ligas. Masopust sutinka, pridėdamas, kad šis tyrimas neparodo, jog purvinos pelės geriau atspindi žmogaus imuninę sistemą. Tačiau šie atradimai turėtų paskatinti mokslininkus apgalvoti, kaip jie prižiūri savo laboratorines peles.
Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)
chekas
Informacijos šaltiniai:
- http://www.sciencemag.org/news/2017/10/how-gut-bacteria-saved-dirty-mice-death
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą