Fizikiniai mikrobinės kontrolės metodai: drėgnas karštis

http://www.expertsbuzz.com/2013/01/know-about-harmful-and-beneficial.html

Nuo pat akmens amžiaus laikų žmonės naudojo kai kuriuos fizikinius mikrobinės kontrolės būdus konservuojant maistą. Džiovinimas (išdžiūvimas) ir druskinimas (osmotinis slėgis) greičiausiai buvo vieni pirmųjų naudotų metodų.

Renkantis tam tikrą mikrobinės kontrolės metodą, reikia turėti omenyje ir ką konkretus metodas paveiks be mikrobų. Pavyzdžiui, karštis gali inaktyvinti tam tikrus vitaminus ar antibiotikus tirpale. Pakartotinis karštis sugadina daugumą laboratorijų ir ligoninių medžiagų, tokių kaip guma ar plastikas. Pasirenkant metodą svarbu ir ekonominiai svarstymai, pavyzdžiui, gali būti pigiau naudoti iš anksto sterilizuotas, vienkartines plastikines priemones, nei pakartotinai plauti ir sterilizuoti stiklines.

Karštis

Apsilankydami prekybos centre pastebėsite, kad veikimas karščiu yra vienas populiariausių konservuoto maisto apdorojimo būdų. Karštis taip pat dažnai naudojamas sterilizuojant laboratorijoje naudojamas terpes, stiklines priemones ir ligoninės instrumentus. Karštis naikina mikrobus denatūruodamas jų fermentus – paveikiama tretinė struktūra, dėl ko fermentai netenka savo aktyvumo.

Drėgno karščio sterilizacija

Drėgnas karštis nužudo mikroorganizmus, nes jis koaguliuoja baltymus (denatūracija). Tai įvyksta dėl to, nes nutraukiami vandeniliniai ryšiai, palaikantys baltymo tretinę struktūrą. Vizualiai tokį procesą matome kiekvieną kartą kepant kiaušinienę.

Vienas iš drėgno karščio sterilizacijos būdų – paprasčiausias virinimas, kuris nužudo vegetatyvines patogeninių bakterijų ląsteles, beveik visus virusus, grybelius ir jų sporas per maždaug 10 minučių (dažniausiai greičiau). Tačiau endosporos ir kai kurie virusai nėra sunaikinami taip greitai. Pavyzdžiui, kai kurie hepatito virusai gali ištverti iki 30 minučių virinimo, o kai kurių bakterijų endosporos daugiau nei 20 valandų virinimą. Taigi, virinimas ne visada yra tinkamas sterilizacijos būdas. Tačiau trumpas virinimas, net ir aukštose vietovėse, nužudys didžiąją dalį patogenų.

https://en.wikipedia.org/wiki/Autoclave

Patikimi drėgno karščio sterilizacijos metodai reikalauja aukštesnių, nei vandens virimo, temperatūrų. Tokios aukštos temperatūros yra pasiekiamos slėgiu veikiant garus autoklave. Autoklavavimas yra pageidautinas sterilizavimo būdas, nebent jei sterilizuojamos medžiagos gali būti pažeistos didelio karščio ar drėgmės.

Kuo aukštesnis slėgis autoklave, tuo aukštesnė temperatūra bus pasiekta. Pavyzdžiui, jei 100°C temperatūros garai jūros lygyje bus paveikiami 1 atmosferos slėgiu, garų temperatūra pakils iki 121°C.

https://www.chem.purdue.edu/gchelp/liquids/boil.html

Sterilizacija autoklave yra labiausiai efektyvi, jei organizmai garais paveikiami tiesiogiai arba nedideliame tūryje skysčio. Kai garų temperatūra yra 121°C, visi organizmai (išskyrus prionus) ir jų endosporos bus nužudomi per 15 minučių. Autoklavavimas yra naudojamas įvairių laboratorijose ir ligoninės naudojamų priemonių ir medžiagų, tam tikrų maisto produktų sterilizacijai.

Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:

• Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 185