Augimo fazės

http://www.odec.ca/projects/2014/beso14s/research.html
Kai nedidelis kiekis bakterijų yra perkeliamos į skystą terpę ir kas tam tikrą laiko intervalą populiacijos dydis suskaičiuojamas, galime nubraižyti bakterijų augimo kreivę, kuri parodo bakterijų ląstelių augimą per tam tikrą laiką. Yra keturios pagrindinės augimo fazės: lag, log, stacionari ir mirties.

Latentinė arba lag fazė. Patekusios į naują terpę, į naujas sąlygas, bakterijos prie turi jų priprasti. Jos lagina – į terpę perkeltas ląstelių skaičius kinta labai nedaug, kadangi jos ne iškart pradeda daugintis naujoje aplinkoje. Šis periodas, kai vyksta nedidelis ar išvis nevyksta ląstelių dalijimasis, vadinamas lag faze. Jos trukmė gali būti nuo valandos iki kelių dienų. Nors ląstelės praktiškai nesidalija, šiuo laikotarpiu jos nėra neveiksnios. Lag fazės metu mikrobų populiacijai būdingas intensyvus metabolinis aktyvumas, kai yra sintetinami fermentai ir įvairios kitos molekulės, leidžiančios prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Log fazė. Galiausiai, kai bakterinės ląstelės apsipranta, jos pradeda intensyviai dalintis ir pereina prie augimo periodo arba logaritminio didėjimo, vadinamo log faze arba eksponentinio augimo faze. Bakterijų dauginimasis yra aktyviausias šioje stadijoje, o generacijos laikas yra nekintantis, t.y. pastovus (pvz. kas 20 min., 1 val. ir t.t.). Log fazė augimo kreivėje žymima kylančia tiese. Šios fazės metu ląstelės yra labiausiai metaboliškai aktyvios – aplinkoje yra gausu augimui reikalingų medžiagų. Eksponentinio augimo fazė yra palaikoma pramonės tikslais, kadangi šiuo metu jos gamina didžiausią kiekį siekiamo produkto.

Stacionari fazė. Jei eksponentinis augimas vyktų nevaržomai, nenuostabu, kad susidarytų didelis skaičius ląstelių. Pavyzdžiui, viena ląstelė, kurios svoris 9,5*10-13 g, besidalindama kas 20 minučių, po 25,5 valandos teoriškai išaugtų į 80 000 tonų sveriančią populiaciją. Tačiau praktiškai taip nevyksta. Besiplečiančiai populiacijai pradeda trūkti medžiagų, pradeda kauptis šalintinos medžiagos (kurios neretai būna nuodingos pačioms ląstelėms), pradedamos sintetinti konkurencinės medžiagos (pvz.: antibiotikai, bakteriocinai), pasikeičia terpės pH ir pan., todėl augimas pradeda lėtėti, mirštančių ląstelių skaičius tampa lygus naujai atsirandančių ląstelių skaičiui ir populiacijos dydis stabilizuojasi. Tai – stacionari fazė.

Mirties fazė. Ilgainiui mirštančių ląstelių skaičius viršija naujai susidarančių ląstelių skaičių. Populiacija pereina į mirties arba eksponentinio mažėjimo fazę. Ši fazė tęsiasi tol, kol populiacija sumažėja iki labai nedidelės dalies, buvusios praeitoje fazėje, arba išmiršta visa populiacija. Kai kurios rūšys visas augimo fazes pereina per kelias dienas, kai kurios išlieka neribotam laikui.

http://kmusto.weebly.com/mitosis.html
Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:
  • Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 170-171

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą