Tai klausimas, kuris man jau įgrisęs iki gyvo kaulo. „Kas tai per mokslas?
ką galėsi dirbti pabaigus?“ – klausimai, girdimi nuo 2013 metų liepos, kai
pasirašiau sutartį su universitetu. Dabar jau tiesiog atsakau: „Ai, dirbsiu su bakterijom“.
Bet išties – kas tai yra? Mikrobiologija (graikiškai mikros, „mažas”; bios, „gyvybė”) apima viską, kas yra susiję su mikroorganizmais – plika akimi
nematomais vienaląsčiais organizmais. Nemaža dalis mikroorganizmų formuoja
kolonijas, kurias jau galima matyti ir plika akimi. Turbūt visi esate matę
supelijusią duoną – tai mikroskopinių grybų kolonijos. Dažnai mikrobiologijai
priskiriami ir virusai (kas ne visai yra gyvybės forma, apie tai būtinai
parašysiu kada nors vėliau). Yra išskiriamas atskiras mokslas – virusologija. Mikrobiologija taip pat
apima tokias mokslo sritis kaip mikologija
(mokslas apie grybus), parazitologija,
bakteriologija, mikroorganizmų genetika ir kitus.
Mikroorganizmams priskiriamos visos bakterijos, taip pat archėjos, pirmuonys, mikroskopiniai grybai ir dumbliai. Jie yra aptinkami absoliučiai visur – mikroorganizmų išvengti neįmanoma. Eilinis žmogus greičiausiai pagalvotų tik apie mikroorganizmų keliamą žalą. Jie juk sukelia ligas, dėl jų genda maistas, yra patiriami milžiniški ekonominiai nuostoliai ir t.t. O bet tačiau, didžioji dalis mikroorganizmų yra mums neutralūs ar netgi labai naudingi ir būtini. Pvz.: žarnyne gyvenantys mikroorganizmai, padedantys atlikti virškinimo procesus ar melsvabakterės, atliekančios fotosintezę (organinių medžiagų (angliavandenių) gamyba, naudojant Saulės šviesos energiją iš neorganinės kilmės medžiagų (anglies dioksido ir vandens), išsiskiriant šalutiniam produktui – deguoniui, kuriuo mes kvėpuojame).
Mikroorganizmams priskiriamos visos bakterijos, taip pat archėjos, pirmuonys, mikroskopiniai grybai ir dumbliai. Jie yra aptinkami absoliučiai visur – mikroorganizmų išvengti neįmanoma. Eilinis žmogus greičiausiai pagalvotų tik apie mikroorganizmų keliamą žalą. Jie juk sukelia ligas, dėl jų genda maistas, yra patiriami milžiniški ekonominiai nuostoliai ir t.t. O bet tačiau, didžioji dalis mikroorganizmų yra mums neutralūs ar netgi labai naudingi ir būtini. Pvz.: žarnyne gyvenantys mikroorganizmai, padedantys atlikti virškinimo procesus ar melsvabakterės, atliekančios fotosintezę (organinių medžiagų (angliavandenių) gamyba, naudojant Saulės šviesos energiją iš neorganinės kilmės medžiagų (anglies dioksido ir vandens), išsiskiriant šalutiniam produktui – deguoniui, kuriuo mes kvėpuojame).
Mikrobiologas gali dirbti bet kurioje laboratorijoje, kurioje yra auginami
ir naudojami mikroorganizmai įvairiems tyrimams atlikti. Taip pat mikrobiologas
gali save realizuoti ir įvairiose pramonės šakose: maisto, alkoholio, tekstilės,
biotechnologijų, farmacijos, žemės ūkio ir t.t
Kaip jau ir minėjau, mikroorganizmai yra ne tik visur aplink mus, bet ir
mumyse, todėl svarbu suprasti kas, kaip ir kodėl vyksta mikro pasaulyje. Nuo jo
esame priklausomi ir mes patys.
Tai kas gyvena ant mūsų delnų
Kitą kartą - trumpa mikrobiologijos istorijos apžvalga.
Iki kito susitikimo :)
chekas
P.S. Jeigu norite sužinoti kokia nors tema, plačiąja prasme susijusia su biologija, rašykite. Bandysiu panagrinėti ir ją :)
Gal kada nors galėtum parašyti apie matematikos taikymą biologijos moksluose? :)
AtsakytiPanaikintiReikės šiuo dalyku šiek tiek daugiau pasidomėti. Bet taip, žinoma, galėsiu parašyti ir apie tai :)
Panaikinti