Mikrobiologijos istorija. Pradžia

Man, kaip tikrai tiksliukei, istorija yra vienas nemėgstamiausių dalykų. O jei dar dalykų dėstytojai pasako, jog atsiskaitymo metu bus klausimų iš istorijos... „Perskaitysiu kartą. Jei ką – prikursiu“.

Tuo pačiu suprantu, jog mokantis dalyko, turi suprasti, nuo ko viskas prasidėjo, žinoti bent pagrindinius dalykus. Trumpą mikrobiologijos mokslo istoriją pravesiu ir aš – dėl bendro išprusimo, geresnio suvokimo kas ir kaip, ir šiaip, dėl įdomumo.

Mikrobiologijos istoriją reikėtų pradėti nuo 1665 metų, kada anglų mokslininkas Robert Hooke pirmą kartą pamatė, jog gyvi organizmai yra sudaryti iš „nedidelių dėžučių“ (little boxes) arba kaip jis jas pavadino cells (ląstelė). Tokį pavadinimą sugalvojo, nes augalo ląstelės jam pasirodė panašios į vienuolyno celes. Hooke atradimai davė pradžią ląstelės teorijai, kuri teigia, jog visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių. Tačiau Hooke mikroskopo rezoliucija nebuvo pakankamai gera, kad galėtų pamatyti mikroorganizmus (augalų ląstelės yra didesnės, nei mikroorganizmų), tad pirmuoju mokslininku, pamačiusiu juos, galima laikytai olandą Anton van Leeuwenhoek, išradusį tobulesnį miksroskopą (apie 1670-uosius ir vėliau). Pamatytus organizmus jis pavadino animalcules (iš lotynų kalbos „mažas gyvūnas“). Jis pateikė pirmuosius pirmuonių, grybų ir bakterijų aprašymus.

Hooke naudotas mikroskopas 

 

http://www.sciencemuseum.org.uk/online_science/explore_our_collections/objects/index/smxg-8430

Hooke pamatytos augalo kamštinio audinio ląstelės

                                              

 http://www.britannica.com/biography/Robert-Hooke

     Leeuwenhoek sukurtas mikroskopas

                            

                                        

http://www.visioneng.com/resources/history-of-the-microscope

Po Leeuwenhoek mirties, mikrobiologijos studijos praktiškai sustojo: retas žmogus turėjo mikroskopą ir apskritai nebuvo didelio susidomėjo mikroorganizmais. Tuo metu mokslininkai diskutavo klausimu, kaip atsiranda mikroorganizmai. Jie išvedė spontaninio vystymosi (spontaneous generation) teoriją. Ji teigė, jog mikroorganizmai atsiranda iš negyvos materijos, pavyzdžiui, jautienos sultinio. Taip pat jie manė, jog musių lervos atsiranda iš gendančios mėsos.

Tokios teorijos vyravo iki XIX amžiaus antros pusės, kol mokslininkas Louis Pasteur susidomėjo, kodėl vynas ir pieno produktai ilgainiui surūgsta ir atrado, jog dėl šių dalykų galima kaltinti bakterijas. Jis pradėjo mąstyti, jog jei bakterijos priverčia vyną „sirgti“, galbūt jos susargdina ir žmones. Taip pat jis galutinai paneigė spontaneous generation teoriją (tą bandė daryti ir kiti mokslininkai, tačiau jiems trūko įrodymų arba jų bandymai nebuvo laikomi pakankamai rimtais). Tą jis padarė naudodamas kelias kolbas, su taip vadinamu gulbės kaklu, pripildytas steriliu (virintu) sultiniu. Šios kolbos buvo paliktos atviros, kad turėtų sąlytį su oru. Kolbos forma leidžia patekti mikroorganizmams į kolbos kaklą, bet jie negali patekti į sultinį. Kaip jis ir tikėjosi, kolbose esantis sultinys netapo užterštas. Bandymas buvo atliktas ir kolbose be gulbės kaklo, bet šį kartą sultinys buvo užterštas. Tai parodė, kad mikroorganizmai atsiranda ne iš sultinio. Jo darbai taip pat davė pradžią suvokimui, jog mikroorganizmų gali būti ore ir jie gali sukelti ligas. Pasteur iškėlė mikrobų ligos teoriją (germ theory of disease), kuri teigia, jog mikroorganizmai yra infekcinių susirgimų priežastis.

Pasteur atliktas bandymas

http://i2.wp.com/newbooksinbrief.com/wp-content/uploads/2013/07/louis_pasteur_spontaneous_generation_experiment.jpg

Pasteur bandymai įrodyti teoriją buvo nesėkmingi, tačiau ją įrodė vokiečių mokslininkas Robert Koch, kultivuodamas (mikroorganizmų auginimas) juodligės bakterijas atskirtas nuo kitų mikroorganizmų. Jis vėliau sušvirkštė gryną kultūrą (ląstelių populiacija, kilusi iš vienos ląstelės) bakterijų pelėms ir parodė, jog būtent šie mikroorganizmai sukelia juodligę.

Pasirodo tos istorijos yra daugiau, nei tikėjaus, tad šiam kartui tiek. Kitą kartą – mikrobiologijos istorijos pratęsimas.

Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:

• http://www.cliffsnotes.com/study-guides/biology/microbiology/introduction-to-microbiology/a-brief-history-of-microbiology
• Gerard J. Tortora, Berdell R.Funke, Christine L. Case. "Microbiology. An Indtroduction". 11th edition. p 6-8

P.S. All foreign readers are now able to translate a blog with a button on the right side of the blog :)