Kodėl gyvybę vis dar skirstom į karalystes?

Šį kartą „Asmeninis“ skyrelis trumpas. Jis tėra mano pastebėjimas, apie tai, kas yra mokoma mokyklose.

Jeigu paklausčiau, kaip klasifikuojama gyvybė, greičiausiai atsakysite, kad į karalystes. Gal kai kurie iš mokyklos prisimintumėt, kad jų yra penkios, ir gal net pasistengtumėte jas išvardinti: gyvūnai, augalai, grybai, protistai ir moneros.

Vos pradėjusi mokytis universitete supratau, kad mokykloje mokoma labai supaprastinta biologija. Ir tai nėra blogai – apskritai svarbu, kad mokyklą baigę žmonės suprastų pačią biologijos mokslo objektų esmę. Tačiau paminėtas gyvybės skirstymas, vis dar rašomas biologijos vadovėliuose, trikdo – jis nebegalioja bemaž 30 metų, gerokai prieš rašant dabar mokyklose naudojamus vadovėlius. O ir priimtinesnį gyvybės skirstymą nėra taip sunku paaiškinti, kad nebūtų galima to įrašyti į vadovėlius.

Taigi, gyvybė yra skirstoma į tris domenus. Domenas – stambiausias taksonominis vienetas. Šie trys domenai yra archėjos, bakterijos ir eukariotai. Pagal seną skirstymą, monerų karalystei priklausytų bakterijos ir archėjos, o visos likusios – eukariotų domenui. Eukariotų domeną ir dabar galima skirstyti į mažesnį taksonominį vienetą, karalystę, tačiau archėjų ir bakterijų domenus skirstyti į karalystes yra sudėtinga. Todėl pastarieji du domenai skirstomi į tipus, praleidžiant karalystes. Visi likę, smulkesni, taksonominiai vienetai sutampa.

Tad kyla klausimas, kodėl vis dar į vadovėlius rašoma, kad gyvybė skirstoma į penkias karalystes? Gal jau laikas tai ištaisyti?
Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Follow by Email