https://www.kayakwok.com/single-post/2016/07/24
Mikroorganizmai energijos gali gauti ne tik oksiduodami gliukozę, pagrindinį energijos suteikiantį angliavandenį. Mikroorganizmai geba oksiduoti lipidus bei baltymus. Šių visų maistinių medžiagų oksidacijos yra susijusios.
Prisiminkime, kad lipidai yra sudaryti iš riebiųjų rūgščių ir glicerolio. Mikrobai sintetina ekstraląstelinį fermentą lipazę, kuris skaido riebalus į jau minėtus komponentus. Tada kiekvienas komponentas yra metabolizuojamas atskirai. Glicerolis yra paverčiamas į dihidroksiacetono fosfatą (DAPH) ir toliau katabolizuojamas glikolizėje ir Krebso cikle. Riebiosios rūgštys yra oksiduojamos iki acetil-CoA, kuris toliau katabolizuojamas Krebso cikle.
Dauguma bakterijų, kurios geba hidrolizuoti (molekulės skaidymas, kai dalyvauja vanduo) riebiąsias rūgštis, gali tuos pačius fermentus naudoti ir degraduojant naftos produktus. Nors šios bakterijos sukelia nemalonumų degalų laikymo talpose, jos yra naudingos tose vietose, kur įvyksta naftos nuotėkiai ir išsiliejimai.
https://www.pinterest.com/pin/27303141466637024/
Baltymai yra per dideli, kad galėtų patekti pro plazminę membraną. Todėl mikroorganizmai gamina ekstraląstelinius fermentus – proteazes ir peptidazes. Šie fermentai suskaido baltymus į jų komponentus, aminorūgštis, kurios gali patekti pro plazminę membraną į ląstelės vidų. Fermentai aminorūgštis paverčia į daleles, kurios gali patekti į Krebso ciklą.
Vienas tokių pakitimų – deamininimas. Aminorūgšties amino grupė yra pašalinama ir pakeičiama į amonio joną (NH4+), kuris gali būti pašalinamas iš ląstelės. Likusi organinė rūgštis gali patekti į Krebso ciklą. Kiti pakitimai – dekarboksilinimas (-COOH grupės pašalinimas) ir dehidrogenacija (vandenilio pašalinimas).
chekas
Informacijos šaltiniai:
- Gerard J. Tortora, Berdell R.Funke, Christine L. Case. "Microbiology. An Indtroduction". 11th edition. p 133-135
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą