Žiuželis

http://biologos.org/blogs/kathryn-applegate-endless-forms-most-beautiful/self-assembly-of-the-bacterial-flagellum-no-intelligence-required

Šį kartą apie daugumos bakterijų judėjimui labai svarbią dalį – žiuželį.

Dauguma bakterijų turi žiuželius, kurie yra ilgi siūliniai priedai, suteikiantys bakterijoms judėjimą. Bakterijos, neturinčios žiuželių, vadinamos aritchinėmis. Pagal žiuželių padėtį ląstelėje, jie skirstomi:

• Peritrichiniai – išsidėstę visame ląstelės paviršiuje. Ląstelėje jų būna daug.
• Poliniai – vienoje arba arba abejose ląstelės pusėse. Gali būti vienas arba daugiau.

Poliniai žiuželiai dar gali būti:

• Monotrichiniai – vienas žiuželis viename poliuje (pusėje)
• Lopotrichiniai – kuokštas žiuželių viename iš polių.
• Amfitrichiniai – žiuželiai abiejuose poliuose.

http://i0.wp.com/microbeonline.com/wp-content/uploads/2013/04/flagellar-arrangement-of-bacteria.jpg

Žiuželis turi 3 pagrindines dalis. Ilga, ląstelės išorėje, esanti dalis, filamentas, kuri yra pastovi savo skersmeniu ir sudaryta iš globulinių (sferinės formos) baltymų, flagelinų, išsidėsčiusių keliomis eilėmis. Daugumos bakterijų filamentai nėra uždengti membranomis, kaip tarkim eukariotinių ląstelių. Filamentas prisikabinęs prie šiek tiek platesnės alkūnės, kurį sudaro įvairūs baltymai. Trečioji žiuželio dalis – bazalinis kūnelis, kuris prikabina žiuželį prie ląstelės sienelės ir membranos.

Bazalinis kūnelis sudarytas iš mažo centrinio strypo įdėto į žiedų eilutę. Gram-neigiamos bakterijos turi 2 poras žiedų: išorinė žiedų pora įsitvirtinusi ląstelės sienelės dalyse, o vidiniai žiedai – plazminėje membranoje. Gram-teigiamose bakterijos yra tik vidinė žiedų pora. (Būtinai reiks kada paaiškint, kas tai yra gram+ ir gram- bakterijos).

http://i0.wp.com/microbeonline.com/wp-content/uploads/2013/04/flagellar-arrangement-of-bacteria.jpg

Prokariotiniai žiuželiai yra tvirtos, spiralinės struktūros, kurios judina ląstelę, besisukant bazaliniam kūneliui. Žiuželio sukimasis yra arba pagal, arba prieš laikrodžio rodyklę apie ašį (palyginimui, eukariotų žiuželiai juda bangos principu). Žiuželio judėjimas atsiranda dėka bazalinio kūnelio sukimosi, panašaus į elektrinio motoro veleno (todėl kartais bazalinis kūnelis dar vadinamas motoru). Kai žiuželiai sukasi, jie sudaro bendrą pluoštą, kuris stumia supantį skystį ir stumia bakteriją. Žiuželių sukimasis priklauso nuo ląstelės energijos generavimo.

Bakterijos gali kontroliuoti žiuželių sukimosi greitį ir kryptį. Žiuželio dėka bakterijos gali judėti labai įvairiai. Kai bakterija ilgą laiką juda viena kryptimi, tai vadinama bėgimu arba plaukimu. „Bėgimai“ periodiškai yra sutrukdomi staigių ir atsitiktinių krypties pasikeitimų, vadinamų vartymųsi. Tada „bėgimas“ tęsiasi toliau. „Vartymasis“ sukeliamas žiuželiui pradedant suktis pagal laikrodžio rodyklę. Kai kurios bakterijų rūšys, kurios turi labai daug žiuželių (pvz.: Proteus genties) gali spiestis arba judėti bangos principu ant kieto paviršiaus.

http://wswx.taru.edu.cn/source/whole/html/chapter4.htm

http://www.ebi.ac.uk/biomodels-main/static-pages.do?page=ModelMonth%2F2009-09

Vienas iš judėjimo privalumų yra tas, kad bakterija gali judėti link palankios aplinkos ar medžiagų arba pabėgti nuo nepalankios. Judėjimas link palankių ar nepalankių medžiagų (aplinkos) vadinamas taksiu. Stimulai gali būti cheminės medžiagos (chemotaksis) arba šviesa (fototaksis) ir kiti. Judrios bakterijos turi daug receptorių įvairiose ląstelės vietose, pavyzdžiui virš ar po ląstelės sienele. Šie receptoriai pajunta cheminius stimulus, tokius kaip deguonis, ribozė ar galaktozė (cukrūs). Atsakas į stimulą perduodamas žiuželiui. Jei atsakas teigiamas, medžiaga yra atraktantas, link kurio bakterija judės. Jei atsakas neigiamas, medžiaga vadinama repelentu. Nuo jo bakterija „bėgs“. Įdomu tai, jog tai kas vienai bakterijai gali būti atraktantu, kitai bus repelentas ir atvirkščiai.

https://www.studyblue.com/notes/note/n/micro-20-study-guide-2013-14-polasek/deck/11223739

Šiam kartui tiek. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:

• Gerard J. Tortora, Berdell R.Funke, Christine L. Case. "Microbiology. An Indtroduction". 11th edition. p 81-82

P.S. All foreign readers are now able to translate a blog with a button on the right side of the blog :)