Naujas skyrius
mano bloge – ląstelės dalių pristatymai. Pradėsime nuo glikokalikso.
https://en.wikipedia.org/wiki/Glycocalyx#/media/File:Bacillus_subtilis.jpg
Dauguma
prokariotų savo ląstelės paviršiuje sekretuoja medžiagą, vadinamą glikokaliksu (cukrinis apvalkalas). Bakterijų
glikokaliksas yra tirštas, lipnus, želatinos pavidalo polimeras, kuris yra ląstelės sienelės išorėje. Jo cheminė sudėtis
priklauso nuo konkrečios bakterijų rūšies. Glikokaliksas sintetinamas ląstelės
viduje (didžioji dalis) ir tik tada sekretuojamas į išorę. Jei jis tvirtai
susikabinęs su sienele ir yra organizuotos struktūros, tai jis vadinamas ląstelės kapsule. Jei jis
prisitvirtinęs laisvai ir nėra organizuotos struktūros, glikokaliksas vadinamas
gleivių sluoksniu (S sluoksnis).
http://www.slideshare.net/TheSlaps/microbiology-ch-03-lecturepresentation
Kai kurioms rūšims
kapsulės yra itin svarbios apsprendžiant bakterijos virulentiškumą (kokiu laipsniu patogenas gali sukelti ligą).
Dažniausiai kapsulės apsaugo patogeninę bakteriją nuo fagocitozės. Pavyzdžiui, Bacillus
anthracis, sukelianti juodligę, turi kapsulę, sudarytą iš D-glutamino
aminorūgšties. Kadangi tik tos B.
anthracis, kurios turi kapsulę, sukelia juodligę, galima manyti, kad
kapsulė apsauga bakteriją nuo fagocitozės.
https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Bacillus_anthracis_Gram.jpg
Bacillus anthracis
Kitas pavyzdys – Streptococcus pneumoniae, sukeliantis
plaučių uždegimą tik tada, kai bakterija apsaugota polisacharidine (sudaryta iš angliavandenių) kapsule. Bekapsulinės S. pneumonia negali sukelti ligos ir yra
gana greitai fagocituojamos.
http://www.newhealthadvisor.com/Streptococcus-Pneumoniae.html
Streptococcus pneumoniae
Glikokaliksas yra
labai svarbus komponentas formuojantis bioplėvelėms.
Bioplėvelė – vienų su kitais susikibusių mikroorganizmų grupė, prisitvirtinusi prie paviršiaus. Glikokaliksas, kuris padeda bioplėvelei prisitvirtinti prie
tikslinio paviršiaus, vadinamas ekstraląstelinė
polimerinė medžiaga (extracellular
polymeric substance (EPS)). EPS apsaugo ląsteles, užtikrina komunikaciją
tarp ląstelių ir sudaro sąlygas ląstelėms išgyventi, prisitvirtinus prie
įvairių paviršių.
Prisitvirtinusios
bakterijos gali augti ant įvairių paviršių, pavyzdžiui uolų, augalų šaknų,
žmogaus dantų, medicininės įrangos, vamzdžių, ir netgi ant kitų bakterijų
(naujas faktas ir man pačiai). Streptococcus
mutans, pagrindinis dantų karieso kaltininkas, prie dantų prisitvirtina
glikokalikso pagalba. S. mutans gali
savo kapsulę naudoti kaip maisto šaltinį, skaldydamas ją, kai aplinkoje trūksta
medžiagų.
http://www.healthyfoodelements.com/dental-caries-causes-and-symptoms/
Prie šių dantų sugadinimo prisidėjo ir Streptococcus mutans
Vibrio cholerae, kuri
sukelia cholerą, gamina glikokaliksą, kuris jai padeda prisitvirtinti prie
plonojo žarnyno. Glikokaliksas taip pat gali padėti apsisaugoti nuo
dehidratacijos ir jo klampumas gali sulaikyti maistinių medžiagų išėjimą iš
ląstelės.
https://www.rki.de/SharedDocs/Bilder/InfAZ/Vibrio_cholerae/EM_Tab_Vibrio_cholerae.html
Vibrio cholerae
Žodynėlis:
Polimeras –
medžiaga, sudaryta iš daug vienodos struktūros pasikartojančių subvienetų.
Virulentiškumas –
mikroorganizmo (arba viruso) sugebėjimas sukelti ligą šeimininko organizme.
Fagocitozė –
mikroorganizmo (ar dalelės) „suvalgymas“, „suvirškinimas“. Žmogaus organizme
šią funkciją atlieka imuninės sistemos ląstelės – fagocitai.
Šiam kartui tiek. Iki kito susitikimo :)
chekas
Informacijos šaltiniai:
- Gerard J. Tortora, Berdell R.Funke, Christine L. Case. "Microbiology. An Indtroduction". 11th edition. p 80
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą