http://top-canadian-healthcare.com/site/search?q=Tetracycline+kills+what+type+of+bacteria&acc=6414 |
Mokslinė mikrobinio augimo kontrolė atsirado tik prieš maždaug 100 metų. Viename pirmųjų įrašų paminėjau Pasteur‘o eksperimentą, po kurio ir kiti mokslininkai patikėjo, kad ligas sukelia mikroorganizmai. XIX a. viduryje, vengrų gydytojas Ignaz Semmelweis ir anglų gydytojas Joseph Lister sukūrė pirmąsias mikroorganizmų kontrolės priemones, skirtas užtikrinti medicininių procedūrų sterilumą. Tai buvo rankų plovimasis su mikrobus žudančiu kalio chloridu ir sterilus operacijų atlikimas, kad būtų išvengta žaizdų užkrėtimo. Iki to laiko, hospitalinės infekcijos nusinešdavo bent 10% operacijos pacientų ir 25% gimdančių moterų gyvybes. Mikroorganizmų buvimo ignoravimas buvo pasiekęs tokį lygį, kad per Amerikos pilietinį karą, chirurgas skalpelį nusivalydavo į batviršį. Šiais laikais mes jau žinome, kad geriausia prevencija patogenų plitimui yra rankų plovimasis.
Per šiuos daugiau nei 100 metų, mokslininkai vis tobulina fizinius būdus ir cheminius agentus, leidžiančius kontroliuoti mikroorganizmų augimą. Taigi, prieš aptariant detaliau įvairius kontrolės būdus, šiek tiek susipažinkime su terminais.
http://generalbacteriology.weebly.com/sterilization-and-disinfection.html |
Aptariant mikrobinio augimo kontrolę, dažnai vartojamas, tačiau neretai vartojamas netaisyklingai, terminas yra sterilizacija. Sterilizacija yra visų gyvų mikroorganizmų pašalinimas ar sunaikinimas. Kaitinimas yra populiariausias metodas, naudojamas mikroorganizmų nužudymui, įskaitant ir pačias atspariausias formas, pavyzdžiui, endosporas. Skysčiai arba dujos gali būti sterilinamos filtracijos būdu.
C. botulinum užkrėsta skardinė |
Dažnas galvojame, kad konservuotas maistas yra visiškai sterilus. Tačiau iš tikro, kaitinimas, kuris užtikrintų visišką maisto sterilizaciją, paveiktų ir pačio maisto savybes bei kokybę. Vietoj to, maistas yra paveikiamas tokiu karščiu, kuris sunaikintų Clostridium botulinum endosporas, kadangi šios bakterijos gamina mirtiną toksiną – botuliną. Šis dalinis kaitinimas yra vadinamas komercine sterilizacija. Termofilinių bakterijų endosporos, kurios gali sukelti maisto gedimą, tačiau nesukelia ligų žmonėms, yra žymiai labiau atsparios karščiui, nei C. botulinum. Jei maiste jų yra, tai jos išgyvens kaitinimą, tačiau dažniausiai jų buvimas nesukels pavojaus – bakterijos neaugs įprastoje maisto laikymo temperatūroje. Jei konservuotas maistas būtų laikomas temperatūroje, tinkamoje termofilinėms bakterijoms (daugiau nei 45°C), tada maistas sugestų.
Visiška sterilizacija nebūtina ir kitomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, normali organizmo imuninė sistema yra pajėgi susidoroti su nedideliu kiekiu mikroorganizmų, patenkančių per operacines žaizdas. Restorane užtenka tokios mikrobinio augimo kontrolės, kad būtų apsaugoma nuo patogeninių mikroorganizmo plitimo nuo žmogaus kitam žmogui.
Kontrolė, specifiškai skirta pavojingų mikroorganizmų naikinimui, vadinama dezinfekcija. Tai dažnai apibūdina vegetatyvinių (ne endosporas formuojančių) patogenų naikinimą, kas nėra visiškai tas pats, kas sterilizacija. Dezinfekcijai gali būti panaudojami chemikalai, ultravioletinė spinduliuotė, verdantis vanduo ar garai. Praktiškai, terminas dažniausiai siejamas su chemikalo (dezinfektanto) panaudojimu paviršių ar medžiagos valymui. Kai yra dezinfekuojami gyvi audiniai, tai vadinama antisepsiu, o naudojamas chemikalas – antiseptiku. Be to, ta pati cheminė medžiaga skirtingomis aplinkybėmis gali būti ir dezinfektantas, ir antiseptikas. Be abejo, dauguma cheminių medžiagų, tinkamų valyti stalų paviršius, yra per daug aršūs gyviems audiniams.
Taip pat yra dezinfekcijos ir antisepsio modifikacijų. Pavyzdžiui, kai kam nors yra atliekama injekcija, oda yra nuvaloma alkoholiu. Tai yra mechaninis daugumos mikroorganizmų pašalinimas apribotoje vietoje, o ne jų nužudymas. Kitas pavyzdys - sanitarija – higienos normos, mikroorganizmų skaičiaus sumažinimas iki saugaus kiekio (kad jie negalėtų plisti), kurios taikomos, pavyzdžiui, restoranų stiklinėms, porcelianui bei stalo įrankiams. To pasiekiama plaunant indus karštoje temperatūroje ar naudojant cheminį dezinfektantą.
Taikomų būdų, kurie sukelia visišką mikrobų žūtį, pavadinimai baigiasi –cidas (angl. –cide). Biocidas arba baktericidas žudo mikroorganizmus (su tam tikromis išimtimis, pvz., endosporos), fungicidas – grybelius, virucidas – inaktyvuoja virusus ir t.t. Kiti taikomi būdai tik inhibuoja mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi. Šių būdų pavadinimai baigiasi –stazė (angl. -stat arba –stasis), pvz., bakteriostazė. Kai bakteriostatinis agentas yra pašalinamas, tęsiasi bakterijų populiacijos augimas.
Sepsis nurodo bakterijų taršą ten, kur jų turėtų nebūti, pvz., septiniuose nuotekų valymo rezervuaruose. Šis terminas taikomas ir ligos būklei apibūdinti, kai mikroorganizmais yra užteršiamas kraujas. Terminas aseptinis reiškia, kad objektas ar vieta yra švari nuo mikroorganizmų. Aseptiniai metodai yra svarbūs operacijų metu, kad būtų sumažintas mikroorganizmų skaičius ant naudojamų instrumentų, operacinės personalo ir paciento.
Informacijos šaltiniai:
https://www.news-medical.net/health/Sepsis-(Septicemia)-Causes.aspx |
Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)
chekas
- Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 181-182
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą