 |
| http://www.labm.com/products/plate-count-agar.asp |
Filtracija.
Kai bakterijų skaičius mėginyje yra labai nedidelis, pavyzdžiui ežero vandenyje, jį galima suskaičiuoti naudojant filtracijos metodus. Naudojant šią techniką, bent 100 ml vandens yra praleidžiamas pro ploną membraną, kurioje poros yra tokios mažos, kad negali praeiti bakterijos. Taigi, bakterijos lieka ant filtro paviršiaus. Tada filtras yra perkeliamas į Petri lėkštelę, kurioje yra skysta terpe permirkęs padėklas. Bakterijų kolonijos išaugs ant filtro paviršiaus. Šis metodas dažnai naudojamas koliforminių bakterijų aptikimui ir suskaičiavimui, kadangi jų buvimas vandenyje yra fekalinio maisto ar vandens užteršimo indikatoriai. Šių bakterijų suformuotos kolonijos yra atskiriamos naudojant skirtingas mitybines terpes.
 |
| http://ttktamop.elte.hu/online-tananyagok/practical_microbiology/ch05s03.html |
Labiausiai tikėtino skaičiaus metodas (ang. The Most Probable Number (MPN,) Method).
 |
| http://slideplayer.com/slide/9175936/ |
Dar vienas būdas, suskaičiuoti bakterijų skaičių mėginyje, yra labiausiai tikėtino skaičiaus metodas, iliustruotas paveiksle. Ši statistinio įvertinimo technika yra paremta tuo, kad kuo daugiau bakterijų yra mėginyje, tuo daugiau jį reikia praskiesti, kad jų tankis būtų sumažintas iki tokio taško, kai mėgintuvėliuose nebeaugs bakterijos. MPN metodas yra naudingiausias tada, kai skaičiuojamos bakterijos neauga ant kietų terpių (pvz., chemoautotrofinės nitrifikuojančios bakterijos). Šis metodas taip pat naudingas, kai bakterijų auginimas skystoje diferencinėje terpėje yra naudojamas identifikuojant mikrobus (pvz., koliforminės bakterijos, kurios vandeninėje aplinkoje fermentuoja laktozę iki rūgšties). MPN patikimumas yra 95%, kas reiškia, kad su tokia tikimybe bakterijų populiacija patenka į reikiamą skaičiavimams diapozoną ir tada MPN yra statistiškai patikimiausias metodas.
Tiesioginis skaičiavimas mikroskopuojant.
Taikant šį metodą, bakterijų suspensija yra įpilama į specialią (Petroff-Hausser) skaičiavimo kamerą. Dėl laiko sumetimų, šis metodas dažnai naudojamas skaičiuojant bakterijų skaičių piene (kol pienas nesugižta). 0,01 ml mėginio yra paskleidžiamas sužymėtame kvadratiniame centimetre kameroje, pridedama dažo, kad bakterijos taptų matomos. Mėginys yra stebimas pro imersinį mikroskopo objektyvą. Pro objektyvą matoma zona yra subrūkšniuota. Kai tik suskaičiuojamas bakterijų skaičius keliuose vienodo dydžio pažymėtuose plotuose, skaičiuojamas jų vidurkis. Turint šiuos duomenis, galime suskaičiuoti kiek bakterijų yra viename kvadratiniame centimetre paskleisto mėginio. Kadangi čia buvo 0,01 ml mėginio, galime suskaičiuoti koks kiekis bakterijų yra kiekviename mililitre mėginio, padauginę gautą vidurkį iš 100.
Naudojant skaičiavimo mikroskuojant metodą yra sunku suskaičiuoti judrias bakterijas (turinčias žiuželius). Kaip ir bet kuriame kitame mikroskopavimo metode, tokiu atveju yra naudojamos negyvos bakterijos.
Mikroskopavimo metodas turi tam tikrą trūkumą – jis nėra patogus, kai reikia suskaičiuoti bakterijas didelės koncentracijos mėginiuose (apie 10 milijonų bakterijų mililitre). Tačiau šio metodo privalumas yra tas, kad jis nereikalauja populiacijos inkubavimo laiko ir tinka tada, kai bakterijas reikia suskaičiuoti kaip įmanoma greičiau. Šiam metodui yra sukurti ir elektroniniai ląstelių skaičiuotuvai, taip pat žinomi kaip Coulter skaičiuotuvai, kurie automatiškai paskaičiuoja ląstelių skaičių matuojame tūryje skysčio. Jie yra naudojami kai kuriose tyrimų laboratorijose bei ligoninėse.
 |
| http://nptel.ac.in/courses/102103015/module5/lec1/6.html |
Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)
chekas
- Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 172-175
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą