Ypatingos kultivavimo technikos

http://www.amstelveenweb.com/nieuws-Chlamydia-screeningsproject-wint-Spider-award-20&newsid=108876003

Nors ir yra sukurta įvairių kultivavimui skirtų mitybinių terpių, nemažos dalies bakterijų taip ir nepavyksta sėkmingai auginti laboratorinėmis sąlygomis. Tokių bakterijų kultivavimui gali būti panaudojami kitų organizmų audiniai. Pavyzdžiui, Mycobacterium leprae, raupsus sukeliančios bacilos, dažniausiai yra auginamos šarvuočiuose, kurių kūno temperatūra yra palyginti žema bei atitinka mikrobo augimui reikalingą temperatūrą. Su keliomis išimtimis, obligatinės viduląstelinės bakterijos, pavyzdžiui rikestijos (Rickettsia) ir chlamidijos, neauga dirbtinėse terpėse. Kaip ir virusai, šios bakterijos geba daugintis tik kitų ląstelių viduje.

https://www.kullabs.com/classes/subjects/units/lessons/notes/note-detail/6579

Praeitame įraše aptarėme anaerobų auginimą, tačiau kaip yra auginamos aerobinės bakterijos, kurioms reikia kitokių CO2 koncentracijų, nei yra atmosferoje? Nemaža dalis klinikinių laboratorijų turi anglies dioksido inkubatorius, kuriuose reikalinga CO2 koncentracija yra valdoma elektroninių valdiklių. Taip pat, aukštos CO2 koncentracijos gali būti išgaunamos indeliuose su žvakėmis. Kultūros yra laikomos dideliame uždarame inde su degančia žvake, kuri suvartoja inde esantį deguonį. Žvakė užgęsta, kai deguonies koncentracija inde sumažėja (iki maždaug 17%, vis dar tinkamos aerobų augimui). Taip yra pakeliama CO2 koncentracija (iki maždaug 3%). Mikrobai, kurie geriau auga aukštesnėse CO2 koncentracijose, vadinami kapnofilais (capnophiles). Žemos deguonies, aukštos CO2 koncentracijos yra tinkamos tiems mikroorganizmams, kurie randami virškinimo ar kvėpavimo takuose bei kituose audiniuose, kuriuos kolonizuoja patogeniniai mikrobai.

http://slideplayer.com/slide/10566779/

Nors indai su žvakėmis vis dar naudojami, juos pradeda keisti komerciškai prieinami cheminių medžiagų paketai, induose sukuriantys reikiamas anglies dioksido koncentracijas. Kai reikia inkubuoti tik vieną ar dvi Petri lėkšteles su kultūromis, klinikinės laboratorijos naudoja nedidelius plastikinius maišelius su cheminių medžiagų paketais, kurie aktyvuojami suspaudus ar įpylus kelis mililitrus vandens. Šie paketai sukurti taip, kad galėtų suteikti tikslią anglies dioksido koncentraciją (dažniausiai aukštesnę nei galima pasiekti induose su žvakėmis) ir palikti tiek deguonies, kad būtų galima kultivuoti tokius mikroorganizmus, kaip mikroaerofilines bakterijas Campylobacter.

Biosaugumas

https://apinktiger.wordpress.com/2014/08/03/dont-worry-you-will-not-get-ebola-at-dragoncon/

Kai kurie mikroorganizmai yra tokie pavojingi, kad gali būti kultivuojami tik specializuotose izoliavimo sistemose. Tai ketvirtojo biosaugumo lygmems (BSL-4) laboratorija. Tokios laboratorijos yra atskiriamos nuo kitų pastate esančių patalpų bei joje sukuriamas neigiamas atmosferinis slėgis (kas tai yra, galite pasiskaityti čia), kad patogenai negalėtų ištrūkti iš laboratorijų. Tiek į šias laboratorijas įeinantis, tiek išeinantis oras prateka pro didelio efektyvumo kietųjų dalelių oro filtrus (pvz.: HEPA filtrus). Išeinantis oras yra filtruojamas du kartus. Visos laboratoriją paliekančios atliekos yra nukenksminamos, o personalas privalo dėvėti kostiumus, panašius į kosmonautų, kurie apsaugo juos nuo patogenų bei tiekia deguonį.

Su mažiau pavojingais organizmais dirbama žemesnio biosaugumo lygmens laboratorijose. Pavyzdžiui, įprasta mokomoji mikrobiologijos laboratorija yra BSL-1. Jose dirbama tik su gerai ištirtais, jokio realaus pavojaus nesukeliančiais mikroorganizmais ir medžiagomis. Organizmai, kurie gali sukelti vidutinio sunkumo infekcijas, laikomi BSL-2 laboratorijose. Dirbant jose privaloma dėvėti pirštines, chalatus bei akių ar veido apsaugas. BLS-3 laboratorijoje dirbama su sunkias infekcijas sukeliančiais patogenais (pavyzdžiui tuberkuliozės). Laboratorijoje turi būti sudarytas neigiamas slėgis. Taip pat laboratorija yra aprūpinta oro filtrais, kurie neleistų patogenams ištrūkti iš laboratorijos.

https://bio.libretexts.org/TextMaps/Map%3A_Microbiology_(OpenStax)/13%3A_Control_of_Microbial_Growth/13.1%3A_Controlling_Microbial_Growth

Išsamiau apie biosaugumo lygmenis - kitame “Įdomiosios biologijos” įraše.

Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:

• Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 163-165