 |
| http://www.bionique.com/mycoplasma-resources/faq/recommend-testing-cultures-for-mycoplasma.html |
Sintetinės terpės dažniausiai naudojamos auginant autotrofines bakterijas. Daugumos heterotrofinių bakterijų ir grybelių, pavyzdžiui tokių, su kuriais susiduriame pirmųjų laboratorinių darbų metu (Sarcina sp., Bacillus sp. ir kita), auginimui dažniau naudojamos kompleksinės terpės. Jų sudėtyje yra tokių maistinių medžiagų, kaip mielių, mėsos ar augalų ekstraktas, arba baltymų skaidymo produktai iš minėtų arba kitų šaltinių. Kai sintetinės terpės sudėtis yra tiksliai žinoma, tai kompleksinių terpių cheminė sudėtis tarp partijų skiriasi. Lentelėje matote vienos dažnai naudojamos terpės receptą.
Kompleksinėse terpėse augantys mikroorganizmai daugiausiai energijos, anglies, azoto ir sieros gauna iš baltymų. Baltymai yra didelės, santykinai netirpios molekulės, kurias tik nedaugelis mikroorganizmų geba skaidyti tiesiogiai. Tačiau dalinis baltymų skaidymas rūgštimis ar fermentais sutrumpina aminorūgščių grandines. Tokios aminorūgščių grandinės yra vadinamos peptonais. Šiuos nedidelius ir tirpius fragmentus geba skaidyti dauguma bakterijų.
Terpei vitaminus ir kitus organinius augimo faktorius suteikia mėsos ar mielių ekstraktai. Mėsos ar mielių tirpūs vitaminai ir mineralai yra ištirpinami vandenyje, kuris vėliau yra išgarinamas, kad gautas ekstraktas būtų koncentruotas. Mielių ekstraktai yra turtingi B grupės vitaminais. Šie ekstraktai taip pat suteikia organinių anglies ir azoto dalelių.
 |
| http://slideplayer.com/slide/7645667/ |
Anaerobinėms bakterijoms auginti skirtos terpės ir metodai
Kultivuojant anaerobines bakterijas susiduriama su specifine problema. Kadangi su deguonimi susidūrę anaerobai gali žūti, jų auginimui naudojamos specialios terpės, vadinamos redukuotomis terpėmis (reducing media). Šių terpių sudėtyje yra ingredientų, tokių kaip natrio tioglikolatas, kurie chemiškai susijungia su ištirpusiu deguonimi bei jį „ištraukia“ iš terpės. Kad galėtų reguliariai auginti ir išlaikyti gryną obligatinių anaerobų kultūrą, mikrobiologai redukuotą terpę laiko įprastuose, bet gerai užspaustuose mėgintuvėliuose. Prieš naudojant redukuotas terpes, jos yra trumpai paveikiamos karščiu, kad pasišalintų įsigėręs deguonis.
 |
| https://microbeonline.com/cultivation-of-aerobic-and-anaerobic-bacteria/ |
Jei anaerobų kultūra auginama Petri lėkštelėje (kad būtų gautos atskiros kolonijos), ji turi būti patalpinama į specialius įrenginius. Kai laboratorijoje dirbama su santykinai nedideliu lėkštelių skaičiumi, jas galima laikyti uždarose tarose (specialiuose induose). Kai į jas patalpinamos lėkštelės su kultūra, taros yra uždaromos ir iš jų pašalinamas deguonis. Kai kuriems įrenginiams reikia vandens, esančio cheminių medžiagų pakete, bei katalizatoriaus. Į tarą jis įdedamas prieš uždarant. Cheminės medžiagos išskiria vandenilio ir anglies dioksido dujas (apie 4-10%). Vandenilio dujos (esant katalizatoriui) susijungia su deguonimi ir susidaro vanduo.
Kituose komerciškai prieinamuose įrenginiuose cheminių medžiagų paketas (aktyvus komponentas yra askorbo rūgštis) yra atviras ir jame esantys komponentai tiesiogiai susiduria su deguonimi ir jį pašalina iš taros atmosferos. Šiai sistemai nereikia nei vandens, nei katalizatoriaus. Tokių įrenginių atmosferose dažniausiai yra mažiau nei 5% deguonies, apie 18% CO2 ir 0% vandenilio. Kiekviena Petri lėkštelė (OxyPlate) tampa anaerobine kamera. Lėkštelėse esančios terpės sudėtyje yra fermentas, oksirazė, kuris sujungia deguonį su vandeniliu, susidaro vanduo, pašalindamas deguonį.
 |
| http://www.shellyscientific.com/index.php?main_page=index&cPath=77 |
chekas
Informacijos šaltiniai:
- Gerard J. Tortora, Berdell R.Funke, Christine L. Case. "Microbiology. An Indtroduction". 11th edition. p 162-163
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą