http://www.coxfamilypractice.com/wash-way-less-colds-flu/
Viename iš „Įdomiosios biologijos“ įrašų rašiau kaip veikia
antibakterinės dangos, o šį kartą aptarsime kaip veikia antibakterinis muilas.
Kodėl mums apskritai reikalingas muilas? Jo mums reikia, nes
molekulės yra arba hidrofilinės (vandenį mylinčios), arba hidrofobinės (vandens
bijančios), o dauguma purvo ir mikrobų ląstelių yra hidrofobinės, tad jų vien
tik vandeniu nenuplausime. Kai per hidrofobines molekules bėga vanduo, jis jų
nesurenka, jos tiesiog vandenyje netirpsta (puikus hidrofobinės medžiagos
pavyzdys – aliejus: jei į vandenį įpiltumėte šiek tiek aliejaus – jis
plūduriuos kaip atskiri burbuliukai, bet kartu su vandeniu nesusimaišys).
http://www.planet-science.com/categories/under-11s/chemistry-chaos/2011/06/soap---how-does-it-get-things-clean.aspx
Muilas yra gaminamas iš riebiųjų rūgščių, išskirtų iš aliejų
ar riebalų, bei bazių, tokių kaip natrio hidroksido druska (NaOH). Muile
esančios molekulės turi tiek hidrofobinius (riebiųjų rūgščių grandinės), tiek
hidrofilinius (druskos) galus. Tai leidžia muilo molekulėms suspenduoti
(kietosios medžiagos paskirstymas mažomis dalelėmis skystyje) aliejus, purvą ir
mikrobus, kurie yra nuplaunami. Muilo molekulės tampa tiltu tarp hidrofobinių
dalelių ir hidrofilinio vandens.
Muilas gan gerai nuplauna visus nešvarumus ir mikrobus,
tačiau jis nenužudo ant odos esančių bakterijų. Antibakteriniai muilai yra gan
populiarūs, nes yra puikiai išreklamuoti kaip bakterijų žudikai. Antibakterinių
muilų tikslas stabdyti bakterijų reprodukciją taip sumažinant jų kiekį, esantį
ant odos. Teoriškai, mažesnis bakterijų skaičius reiškia mažesnę infekcijos ar
ligos riziką. Tačiau reikia nepamiršti, kad ant mūsų odos gyvena
mikroorganizmai, būtini mūsų išgyvenimui (mikroflora). Šios gerosios bakterijos
taip pat paveikiamos antibakterinių medžiagų.
https://www.emaze.com/@AOOWQOQZ/Bacteria-Biology-Project
Pagrindinis skirtumas tarp įprasto ir antibakterinio muilo
yra antibakterinės medžiagos triklozanas ir
kartais triklokarbanas. Šios
medžiagos taip pat naudojamos ir kituose gaminiuose: kosmetikoje, dantų
pastoje, plastike, naudojamame žaislų ir indų gamybai. Triklozanas ir
triklokarbanas yra hidrofobiniai, todėl jie prastai tirpsta vandenyje, bet gali
patekti į bakterines ląsteles per jų sieneles. Kai triklozanas patenka į
mikrobų vidų, jo taikinys yra fermentas
(baltymas, be kurio negali vykti tam tikros reakcijos arba jos vyktų labai
lėtai), svarbus bakterinių ląstelių statybai. Bakterijos be ląstelės sienelės
išgyventi negali (yra išimčių), tad jos žūsta. Galite nurimti, žmonės šio
fermento neturi, tad triklozanas neturi jokio neigiamo poveikio mums. Triklokarbano
molekulinė struktūra yra labai panaši, tad panašiai pražudo ir bakterijas.
http://america.pink/triclosan_4521836.html
http://www.huanxinchem.com/product/101-20-2-triclocarban.html
Į įvairių dezinfekcinių skysčių sudėtį įeina alkoholiai, kurie
bakterijų ląsteles dehidratuoja, išlanksto jų baltymus, o ląstelės negali
funkcionuoti be baltymų, tad šios žūsta.
Ko šiuo metu yra bijoma, kad kaip ir bakterijos įgauna
atsparumą antibiotikams, taip bakterijos gali įgyti atsparumą ir triklozanui. Šis
atsparumas jau yra įrodytas laboratorinėmis sąlygomis, atsparumą sukuriant
dirbtinai, tad anksčiau ar vėliau šis atsparumas gali atsirasti ir natūraliai. Tai
yra blogai, nes kuo daugiau atsparumų turi bakterija, tuo sunkiau ją gydyti ir
reikia ieškoti vis naujų vaistų. Tad kaip ir antibiotikus, taip ir kitas
antibakterines priemones rekomenduojama vartoti tik tada, kada jų išties
reikia, bet ne kasdieniniam vartojimui. Tiesą pasakius, daryti tyrimai rodo,
kad tiek vartojant įprastą, tiek antibakterinį muilus, infekcijų tikimybės yra
panašios.
http://gospelcrusader.com/antibacterial-soaps-dont-help-could-hurt/
Iki kito susitikimo :)
chekas
Informacijos šaltiniai:
- http://scienceline.ucsb.edu/getkey.php?key=2168
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą