http://www.legends1027.com/pages/14567509.php?contentType=31&contentId=10169&pid=523910
1873m Levi Strauss ir Jacob Davis sukurtas drabužis buvo
skirtas auksakasiams, tačiau dabar turbūt neberastumėme žmogaus, kuris nėra
turėjęs bent vienerių mėlynų džinsų. Nuo to laiko džinsai kiek pasikeitė.
Blogiausia džinsų gaminimo proceso dalis – darbas su toksinėmis medžiagomis.
Šiais laikais mėlynųjų džinsų gamintojai gręžiasi į mikrobiologus, kad
pagamintų aplinkai saugius, mažiau toksinių atliekų paliekančius, džinsus.
Švelnesnio audinio džinsai, vadinami „akmenimis nuplauti“,
būdavo gaunami patalpinus audinį į talpas su dideliais akmenimis. Tos talpos
sukasi kaip skalbimo mašinos ir gludina audinį. Taip pat tokius džinsus galima
gauti audinius veikiant tam tikrais chemikalais. 1980-aisiais buvo suprasta,
kad grybo Trichoderma fermentas celiulazė skaido dalį medvilnėje
esančios celiuliozės taip minkštindamas ir švelnindamas audinį ir suteikdamas
jam „akmenimis nuplautų“ džinsų išvaizdą. Ne taip, kaip dauguma chemikalų,
fermentai veikia saugiose temperatūrose ir pH reikšmėse (mažiau kenkia žmonėms,
dirbantiems fabrikuose). Taip pat svarbu, kad fermentai yra baltymai, tad jie
yra lengvai degraduojami (suardomi). Lieka mažiau atliekų.
http://www.mold.ph/trichoderma.htm
Trichoderma grybelis
Medvilnės auginimas reikalauja didelių plotų, pesticidų ir
trąšų kiekių, o jos augimas tiesiogiai priklausomas nuo oro sąlygų. Kitais
žodžiais tariant, medvilnės auginimas yra kiek sudėtingas, reikalaujantis daug
kaštų. Kadangi gamintojams yra aktualu mažinti kaštus, mėginama surasti būdų
tai atlikti. Atrastos bakterijos Gluconacetobacter
xylinus, gaminančios celiuliozę, sujungdamos gliukozės monomerus į
paprastas grandines išorinėje ląstelės sienelės membranoje. Celiuliozės
grandinėlės išstumiamos pro išorinės membranos poras ir šių grandinėlių
pluoštai susisuka it kaspinai – gaunama medvilnė. Bakterijos yra mažiau
veikiamos aplinkos, gaminant medvilnę ir poliesterį, joms reikia mažesnių plotų
ir auginimo kaštų. Puiki alternatyva!
https://en.wikipedia.org/wiki/Microbial_cellulose
Mikrobų pagaminta celiuliozė
Dabar medžiagos blukinimui naudojami peroksidai, kurie yra
saugesni, nei anksčiau plačiai naudoti chloro junginiai. Svarbu ir tai, kad
peroksidai lengvai pašalinami iš medžiagos ir suskaidomi fermentų – mažiau
atliekų. Novo Nordisk Biotech mokslininkai perkėlė grybo peroksidazės (fermentas, skaidantis peroksidus) geną į mieles ir
šias mieles augino skalbimo mašinos sąlygomis. Tos mielės, kurios išgyveno šias
sąlygas, atrinktos ir naudojamos kaip peroksidazės gamintojos. Pasitelkus
šiomis peroksidazėmis galima suskaidyti blukinimui naudojamus peroksidus.
http://www.denimblog.com/2011/06/new-white-jeans-from-indi-custom-denim/
Mėlynieji džinsai nebūtų mėlynaisiais be indigo dažo.
Cheminė indigo dažo sintezė reikalauja aukšto pH (labai rūgšti terpė) ir
palieka daug atliekų, kurios sprogios sąlytyje su oru. Laimei, Genencor,
Kalifornijos biotechnologijų įmonė, išrado metodą, kaip indigo dažus galėtų
gaminti bakterijos. Dirvožemio bakterija Pseudomonas
putida geba medžiagą indolą (labai artimas indigo organinis junginys)
versti indigo. Genas, atsakingas už tai, perkeltas į laboratorijoje plačiai
naudojamą Escherichia coli bakteriją,
kuri tapo mėlyna.
http://www.micrologylabs.com/products/3/ECA-Check-Easygel
Mikroorganizmai geba pagaminti net ir plastikinius užtrauktukus
ir pakavimo medžiagas džinsams. Daugiau nei 25 bakterijų rūšys gamina polihidroksialkanoto (PHA) intarpų
granules kaip maisto rezervuarus. PHA yra panašus į mums įprastus plastikus.
Kadangi PHA pagaminamas bakterijų, tai yra bakterijų lengvai ir suskaidomas.
Naudojant šių bakterijų gaminamą PHA galima atsisakyti įprasto ir ilgai
neyrančio plastiko, gaminamo iš naftos.
http://aem.asm.org/content/71/4/2046/F1.expansion.html
Bakterijos, su matomomis PHA granulėmis
Tačiau iki šiol didieji džinsų gamintojai šių metodų nelabai
ir naudoja – reikia pagaminti didelius kiekius džinsų (vien Amerikoje prireikia
po 450 milijonų porų per metus), tad reiktų ir neįsivaizduojamai milžiniškų
bakterijų kiekių. Bet dėl potencialo mažinti aplinkos taršą, galvojami būdai,
kaip bakterijas paversti tapti tobulesniais reikalingų medžiagų ir fermentų
fabrikėliais.
Iki kito susitikimo :)
chekas
- Gerard J. Tortora, Berdell R.Funke, Christine L. Case. "Microbiology. An Indtroduction". 11th edition. p 3
- https://en.wikipedia.org/wiki/Stone_washing#cite_note-3
P.S. All foreign readers are now able to translate a blog with a button on the right side of the blog :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą