 |
| http://www.ulkemiz.com/hareketli-gentransposon-nedir |
Transpozonai yra nedideli DNR fragmentai, kurie gali judėti iš vieno DNR molekulės regiono į kitą. Šios DNR dalys yra 700 – 40 000 bazių porų ilgio.
Šeštajame dešimtmetyje Amerikos genetikė Barbara McClintock atrado transpozonus kukurūzuose, bet transpozonai randami visuose organizmuose, o įdėmiau ištirti mikroorganizmuose. Transpozonai gali judėti nuo vienos chromosomos į kitą jos vietą, taip pat tarp skirtingų chromosomų ar plazmidžių. Dažnas transpozonų judėjimas gali pražudyti pačią ląstelę. Pavyzdžiui, transpozonui judant chromosoma jis gali įsiterpti geno viduje taip jį inaktyvuodamas. Laimei, toks fragmentų perkėlimas yra gana retas. Transpozicijos dažnumas yra panašus į spontaninių mutacijų, vykstančių bakterijose – nuo 10-5 iki 10-7 vienoje generacijoje.
Visi transpozonai turi informacijos apie jų pačių transpoziciją. Paprasčiausi transpozonai (a), vadinami įterptinėmis sekomis, turi geną, koduojantį fermentą (transpozazę, kuri katalizuoja DNR kirpimą ir sujungimą, vykstančius transpozicijos metu) ir atpažinimo sekas. Atpažinimo sekos yra trumpos invertuotos (apverstos) DNR sekos, kurias fermentas atpažįsta kaip transpozono ir chromosomos rekombinacijos vietas.
Sudėtingesni transpozonai taip pat turi ir kitų genų, nesusijusių su transpozicijos procesu. Pavyzdžiui, bakteriniai transpozonai gali turėti genų, koduojančių enterotoksinus ar atsparumą antibiotikui (b). Tokios plazmidės kaip R faktoriai dažnai yra įvairių transpozonų kolekcijos (c).
Transpozonai, turintys atsparumo antibiotikams genus, turi praktinį susidomėjimą, tačiau tai nėra vieninteliai genai, kuriuos transpozonai gali turėti. Taigi, transpozonai suteikia natūralų mechanizmą genams judėti nuo vienos chromosomos iki kitos. Be to, kadangi jie gali būti perduodami plazmidėms ar virusams, transpozonai gali būti perduoti kitiems organizmams ar net rūšims. Pavyzdžiui, Enterococcus faecalis perdavė atsparumą vankomicinui Staphylococcus aureus transpozonu, vadinamu Tn1546. Taigi, transpozonai potencialiai yra galingi organizmų evoliucijos tarpininkai.
Informacijos šaltiniai:
- Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p.237-239
