http://nycfermentationfestival.com/
Mokslai jau baigti (bent kol kas), tad nuo šiol mėginsiu naujus įrašus kelti tris kartus per savaitę :)
Anaerobinis kvėpavimas – ląstelinio kvėpavimo būdas, kuriam nereikia deguonies. Kitaip nei jau aptartame aerobiniame ląsteliniame kvėpavime, anaerobinio ląstelinio kvėpavimo paskutinis elektronų akceptorius yra neorganinė dalelė, o ne deguonis (O2).
Kai kurios bakterijos, pavyzdžiui Pseudomonas ar Baccilus, kaip paskutinį elektronų akceptorių gali naudoti nitrato (NO3-) joną. Nitrato jonas yra redukuojamas į nitrito joną (NO2-), diazoto oksidą (N2O) arba azoto dujas (N2). Kitos bakterijos, pavyzdžiui Desulfovibrio, kaip paskutinį elektronų akceptorių naudoja sulfato joną (SO42-) ir suformuoja vandenilio sulfidą (H2S). Dar kitos bakterijos gali naudoti karbonato joną (CO32-), kad suformuotų metaną (CH4). Anaerobinis ląstelinis kvėpavimas, naudojant nitratus ir sulfatus kaip paskutinius elektronų akceptorius, yra labai svarbus gamtoje esantiems azoto ir sieros ciklams.
ATP kiekis, gaunamas anaerobinio ląstelinio kvėpavimo metu, priklauso nuo organizmo ir metabolinio kelio. Kadangi vyksta tik dalis Krebso ciklo ir ne visi elektronų pernašos grandinės nešikliai dalyvauja anaerobiniame ląsteliniame kvėpavime, jo metu niekada nesusidaro tokie dideli ATP kiekiai, kaip aerobiniame ląsteliniame kvėpavime. Atitinkamai, anaerobai auga lėčiau už aerobus.
