Įdomioji biologija: ar virusai yra gyvi?

https://www.youtube.com/watch?v=VvTfkMhEw3g

Virusai – neląstelinės sandaros submikroskopiniai obligatiniai viduląsteliniai parazitai. Šie parazitai nėra priskiriami nei vienam iš gyvybės formų domenų (Bacteria, Archaea, Eukarya). Virusų dydis yra skirtingas – 20 – 400 nm, tačiau yra ir virusų, kurių dydis net 800 nm. Mažiausieji virusai yra išties labai maži, o didžiausieji savo dydžiu yra artimi bakterijoms. Paprasčiausi virusai yra sudaryti iš nukleorūgšties, apgaubtos baltyminiu apvalkalu. Į sudėtingesnių virusų sudėtį gali įeiti papildomi baltymai (pvz., fermentai), lipidai ir sacharidai. Tačiau bendrai tariant visų virusų sandara yra paprasta, o tai nulemia, kad jie gali daugintis tik ląstelės šeimininkės viduje ir todėl visiškai priklauso nuo jos struktūros ir metabolizmo. Virusai infekuoja visų žinomų gyvų organizmų grupių atstovų ląsteles.

Galbūt atrodo, kad viruso struktūros paprastumas ir gebėjimas daugintis tik ląstelėje šeimininkėje yra pakankami argumentai teigti, kad virusai negali būti laikomi gyvybes forma. Tačiau yra žinoma bakterijų, kurių struktūra taip pat (palyginus su kitomis bakterijomis) yra paprasta, be to, jos yra viduląsteliniai parazitai, stipriai (bet ne visiškai) priklausomi nuo ląstelės šeimininkės. Taigi, pagrindiniai argumentai nusakantys, kad virusai skiriasi nuo gyvybės formų, būtų šie:

• Virusai niekada neauga didėjant jų tūriui ir jie, skirtingai nei ląstelės, nesidaugina dalijimosi būdu. Virusai susiformuoja susirinkdami iš sudedamųjų dalių, atskirai pasigaminusių ląstelėje šeimininkėje; 
• Virusai neturi genetinės informacijos, koduojančios fermentus, vykdančios baltymų sintezę ar energijos kaupimą. Daugindamiesi ląstelės šeimininkės viduje savo reikmėms jie naudoja ląstelės baltymų sintezės ir energijos kaupimo sistemas; 
• Į virusinės dalelės sudėtį įeina tik vienos rūšies nukleorūgštis: arba RNR, arba DNR. Ląstelių genetinė informacija užkoduota DNR, bet visada būna ir RNR, kurios tarnauja baltymų sintezėje ir kituose ląstelės procesuose.
  

Ir jūs sakysite – štai, trys svarūs argumentai, kurie sako, kad virusai negali būti laikomi gyvybes forma. Diskusija baigta. Tačiau... kaip ir neretai gyvybės mokslų srityje, yra kitokios nuomonės šalininkų. Jie teigia, kad virusai yra neląstelinė gyvybės forma. Pasak jų, nors virusai ir yra priklausomi nuo ląstelės šeimininkės, jie geba daugintis, jiems būdingas kintamumas ir paveldimumas. Taip, tai nėra visi punktai, būdingi gyvybės formoms, tačiau yra žinoma tokių ląstelinių gyvybės formų, kurios neatitinka visų gyvybei priskiriamų punktų, pavyzdžiui, mulai, kurie yra sterilūs ir negali daugintis (mulai yra kumelės ir asilo hibridas). Taigi, jei praplečiame „gyvybės“ termino ribas, virusus būtų galima laikyti gyvais.

Klausimas, ar virusai yra gyvi, lieka atviras, o vieną geriausių atsakymų į šį klausimą pateikė virusologas Renato Dulbecco: „virusai yra gyvi, būdami ląstelės viduje, o už jos ribų jie tėra medžiagų apykaitos atžvilgiu inertiška sudėtingų medžiagų sankaupa“.

O kaip manote jūs?

http://microbesmoleculesmysteries.blogspot.lt/2014/02/are-viruses-alive.html

Sekit ir dalinkitės. Iki kito susitikimo :)

Informacijos šaltiniai:

• Elena Bakienė "Virusologijos pagrindai"