 |
| https://www.bbc.co.uk/education/guides/zr46fg8/revision/5 |
Dezinfekcinės medžiagos efektyvumas priklauso nuo
mikroorganizmų atsparumo šiam veiksniui, o tai yra susiję su mikrobo savybėmis.
Dauguma biocidų yra efektyvesni prieš gramteigiamas bakterijas, nei prieš gramneigiamas. Pagrindinis faktorius, kodėl gramneigiamos
bakterijos yra atsparesnės biocidams, yra tai, jog jų ląstelių sienelėje yra
lipopolisacharido. Tarp gramneigiamų bakterijų, įdomiausios yra Pseudomonas ir Burkholderia genties bakterijos. Šios artimai giminingos bakterijos
yra neįprastai atsparios biocidams ir aktyviai auga esant tam tikriems
dezinfektantams ir antiseptikams, pavyzdžiui, amonio junginiams. Šios
bakterijos taip pat yra atsparios daugeliui antibiotikų. Tokį atsparumą
cheminėms antimikrobinėms medžiagoms galima sieti su jų porinų (struktūrinės angos gramneigiamų bakterijų sienelėse)
charakteristika. Porinai yra ypač atrankūs į ląsteles patenkančioms medžiagoms.
Tokiu būdu, Pseudomonas ir Burkholderia genčių bakterijos gali
atsirinkti, kurias molekules įsileisti į ląstelės vidų, o kurių ne.
Kita grupė neįprastai cheminiams biocidams atsparių
bakterijų yra endosporų neformuojančios mikobakterijos. Šiai grupei priklauso Mycobacterium tuberculosis, patogenas,
sukeliantis tuberkuliozę. Šie organizmai turi neįprastas ląstelių sieneles – lipidines,
todėl ne visi naudojami biocidai veikia šio tipo bakterijas. Dezinfektantų
etiketėse nurodoma, ar jie yra tuberkuliocidiniai, o tai reiškia, jog jie
efektyvūs prieš visas mikobakterijas. Yra sukurta specialių tuberkuliocidinių
testų, leidžiančių patikrinti biocido efektyvumą prieš šią bakterijų grupę.
Tik labai nedaug biocidų veikia endosporas. Endosporos yra
dehidratuotos ląstelės, turinčios storas sieneles. Endosporos neatlieka jokių
metabolinių veiksmų, todėl yra mažiau taikinių, kuriuos dezinfektantai galėtų
veikti. Vienaląsčių protistų cistos ir oocistos taip pat gana atsparios
cheminiams dezinfektantams.
Virusų atsparumas biocidams priklauso nuo to, ar virusas
turi voką, ar ne. Lipiduose tirpios antimikrobinės medžiagos tikėtina veiks
efektyviau prieš apvalkalėtuosius virusus. Viruso lipidinis apvalkalas yra
skirtas membranų susiliejimui, jis papildomos apsaugos virusui nesuteikia. Tokių
dezinfektantų etiketėse bus parašyta, kad jie yra efektyvūs prieš lipofilinius
virusus. Virusai, neturintys voko, turi tik baltyminį apvalkalą ir yra
atsparesni – mažiau biocidų yra aktyvūs prieš juos.
 |
| https://www.quora.com/Is-it-possible-to-merge-the-DNA-of-common-cold-virus-and-HIV-virus-in-such-a-way-so-that-HIV-becomes-as-easily-transmissible |
Kebli problema, kuri iki šiol nėra iki galo išspręsta, yra
patikimo būdo prionams žudyti paieška. Prionai yra infekciniai baltymai, kurie
sukelia neurologines ligas – spongiformines encefalopatijas (kempinliges). Šiuo
metu, tam, kad būtų sunaikinti prionai, yra sudeginami gyvūnai-nešiotojai.
Pagrindinė problema yra chirurginių įrankių, užkrėstų prionais, dezinfekavimas.
Įprastas autoklavavimas pasirodė netinkamas. Pasaulinė sveikatos organizacija
(WHO) ir ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) rekomenduoja kombinuoti
natrio hidroksido tirpalo naudojimą ir autoklavavimą 134°C temperatūroje. Į valymo
tirpalus pridėjus fermentų proteazių,
taip pat pavyksta sėkmingai inaktyvinti prionus (prionai yra baltymai, o
proteazės skaldo baltymus).
Tai yra paskutinysis mikrobų augimo kontrolės įrašas. Būtina
prisiminti, kad dėl mikrobų savybių, ne visi mikrobinės kontrolės metodai, ypač
biocidiniai, yra aktyvūs prieš visus mikrobus.
Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)
chekas
- Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 200-201
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą