Mokslo naujienos: bakterijos suteikia paukščiams seksualų kvapą

http://www.sciencemag.org/news/2016/06/bacteria-give-bird-its-sexy-smells

Jei pagalvotumėte apie paukščius, greičiausiai mintyse išgirstumėte jų giesmes, pamatytumėte jų ryškias spalvas ar skrydį. Nemanau, kad kas nors pagalvotų apie jų kvapą. Tačiau neseniai pristatytas tyrimas parodė, kad bakterijos paukščiams suteikia kitą labai svarbią ypatybę – būtent kvapą. Tyrimas atliktas su Šiaurės Amerikoje paplitusiu paukščiu – tamsiaakiu junku (Junco hyemalis).

http://ibc.lynxeds.com/photo/dark-eyed-junco-junco-hyemalis/snow

Read More

Mitochondrija

http://www.bbc.com/news/health-32434347

Dauguma eukariotinių ląstelių savo citoplazmose turi apvalios arba pupelės formos organeles – mitochondrijas. Mitochondrijų skaičius ląstelėje varijuoja priklausomai nuo ląstelės tipo. Pavyzdžiui, pirmuonis Giardia mitochondrijų neturi, o žmogaus kepenų ląstelės jų turi net 1000-2000.

http://www.biology-pages.info/C/CellularRespiration.html

Mitochondrijos turi dvigubą membraną. Išorinė mitochondrijų membrana lygi, tačiau vidinė yra įvairiai įlinkusi į mitochondrijos vidų ir tokios vidinės mitochondrijų membranų iškišos vadinamos kristomis. Mitochondrijos vidus užpildytas pusiau standžiu matriksu.

Read More

Vakuolė

http://www.internetdict.com/lt/answers/what-is-the-function-of-a-vacuole.html

Vakuolė yra membrana, specifiškai vadinama tonoplastu, apgaubta ertmė. Augalų ląstelėse vakuolės užima nuo vos 5% iki net 90% ląstelės tūrio, priklausomai nuo ląstelės tipo, taip prispausdamos kitas ląstelių dalis prie ląstelės sienelės.

https://liepa.rastija.lt/Pa%C5%BEintuvas/Mokymo-med%C5%BEiaga/paskyrius/4/paobjektas/44

Vakuolės, kaip ir lizosomos, yra kilusios iš Goldžio komplekso. Jos turi keletą įvairių funkcijų. Kai kurios vakuolės tarnauja kaip laikini ląstelėms reikalingų medžiagų (baltymų, cukrų, organinių rūgščių, neorganinių jonų) sandėliai.

Kitos vakuolės susiformuoja endocitozės metu ir padeda įnešti maistą į ląstelės vidų.

Read More

Įdomioji biologija: kaip veikia antibakteriniai paviršiai?

http://www.the-scientist.com/?articles.view/articleNo/38447/title/Next-Generation--Bactericidal-Surface/

Šį kartą „Įdomioji biologija“ grįžta su įrašu apie antibakterinius paviršius.

Ant įvairių daiktų paviršių, bakterijų augimą galima kontroliuoti naudojant laikinus agentus, tokius kaip spiritą ar veikiant temperatūra ar slėgiu. Kai jų poveikis praeina, bakterijos vėl gali patekti ant paviršiaus ir sėkmingai daugintis.

Dabar ypač tiriami įvairūs paviršiai, kurie naikintų ir stabdytų tolimesnį bakterijų augimą. Dauguma būdų remiasi palankių paviršių bakterijų prikibimui, stiklo ar polimerų (pvz. plastiko), padengimu medžiagomis, kurios trikdytų bakterijų prisijungimą, arba pačio paviršiaus modifikacijomis. Šiuo metu kai kur naudojami antibakteriniai paviršiai yra padengti atitinkamomis antibakterinėmis medžiagomis, tačiau jų trūkumas yra tas, kad kas kiek laiko tokius paviršius reikia keisti naujais.

Ši technologija turi didelį potencialą medicinoje, pramonėje ar namų ūkiuose. Tokiu būdu ant širdies stimuliatorių ar kateterių nebesikauptų bakterijos. Taip pat būtų sustabdytas jų augimas ant durų rankenų, sienų, grindų bei kitų vietų, ir taip sumažintų įvairias epidemijas.

Read More

Lizosoma

https://cellspd5spering.wikispaces.com/Lysosome

Lizosomos yra Goldžio komplekse formuojamos pūslelės, atsakingos už ląstelės „virškinimo sistemą“. Jos atrodo kaip membrana apgaubti rutuliukai. Lizosomos randamos didžiojoje dalyje žinduolių ląstelių.

https://sites.google.com/a/asu.edu/the-almighty-cell/the-source/animal-cell/lysosome

Savo viduje jos turi iki 40 skirtingų, labai stiprių „virškinimo“ fermentų, kurie gali suskaidyti įvairias makromolekules, tokias kaip, peptidai (baltymo dalys), angliavandeniai, lipidai, nukleorūgštys (DNR, RNR). Lizosomos šias makromolekules gali skaidyti tiek susidariusias pačioje ląstelėje, tiek patenkančias iš už ląstelės ribų.

Read More

Mokslo naujienos: cheminės periodinės lentelės pokyčiai

http://www.sciencemag.org/news/2016/06/four-new-element-names-are-table

Senąsias chemines periodines lenteles jau galime mesti lauk (tik įdomu, kada tą padarys Lietuvos mokyklos...) - keturiems naujiems, gruodžio mėnesį rastiems, elementams suteikti vardai. Birželio 8 dieną Tarptautinė Grynosios ir Taikomosios chemijos sąjunga paskelbė, jog 113, 115, 117 ir 118 numeriais pažymėti elementai nuo šiol garbingai bus vadinami atitinkamai nihonium, moscovium, tennessine ir organesson.

Cheminė periodinė lentelė, duodama brandos egzamino metu

Read More

Goldžio kompleksas

https://en.wikipedia.org/wiki/Golgi_apparatus#/media/File:Human_leukocyte,_showing_golgi_-_TEM.jpg

Ši organelė pavadinta mokslininko, atradusio ją, garbei. Pirmasis ją 1897 metais identifikavo Camillo Golgi.

https://en.wikipedia.org/wiki/Camillo_Golgi#/media/File:Camillo_Golgi.jpg

Dauguma baltymų, susintetintų endoplazminio tinklo (ET) ribosomų, transportuojami į kitas ląstelės dalis. Pirmoji šio transporto stotelė – Goldžio kompleksas (arba Goldžio aparatas). Jis sudarytas iš 3-20 cisternų (suplotų membraninių diskų), primenančių pita duoną. Šios cisternos dažniausiai yra lenktos formos.
 

Read More

Endoplazminis tinklas

https://en.wikipedia.org/wiki/Endoplasmic_reticulum

Endoplazminis tinklas (arba tiesiog ET) randamas eukariotinės ląstelės citoplazmoje. Tai yra platus plokščių pūslelių ir kanalų tinklas. ET yra sujungtas su branduolio apvalkalu.

Kiekvienos eukariotinės ląstelės ET turi 2 formas, kurios tarpusavyje skiriasi struktūra ir funkcijomis. Šiurkščiojo endoplazminio tinklo (ŠET) membrana yra branduolio membranos tęsinys. Išorinis ŠET paviršius padengtas ribosomomis, kurios atsakingos už baltymų sintezę. Baltymai, kurie sintetinami ant ŠET esančiose ribosomose, patenka į ET vidų, kad būtų apdoroti ir surūšiuoti. ŠET yra sekretuojamų ir membranos baltymų fabrikėlis. ŠET susintetinti baltymai gali būti prijungti prie angliavandenių, kad būtų suformuoti glikoproteinai, ar fosfolipidų ET ar plazminės membranų sudėtyje.

Read More

iGEM konkursas

Puse ausies jau galėjote girdėti, kad esu įsivėlusi į tam tikrą veiklą. Šį kartą apie tarptautinį sintetinės biologijos konkursą - iGEM.

Kaip jame atsidūriau aš? Biotechnologijų dėstytojas gruodžio mėnesį persiuntė registracijos į Vilniaus iGEM komandą anketą. Užpildžiau ją pačią paskutinę dieną, kadangi kiek dvejojau, ar esu pajėgi dalyvauti. Taip pat pagalvojau, kad tai bus puiki proga gauti praktikos su kultivuojamais mikroorganizmais. Kitaip, kokia būčiau mikrobiologė, jei nemokėčiau augint bakterijų :D Nors ir negaliu lygintis su kitais komandos nariais (taip taip, jumis biochemikais) gebėjimu generuoti idėjas ir galvoti sprendimus įvairioms kylančioms problemoms, tačiau jaučiu, kad per šiuos pusę metų, kol esu iGEM komandoje, patobulėjau ties šiomis sritimis.

Kas tai per konkursas? iGEM (International Genetically Engineered Machine competition) - tarptautinis sintetinės biologijos konkursas, kiekvienais metais vykstantis Bostone, JAV. Tai vienas didžiausių sintetinės biologijos konkursų pasaulyje, pritraukiantis tūkstančius studentų, mokslininkų ir bioinžinierių iš viso pasaulio dėmesį.

Read More