Pirmuonys

http://www.microbiologyonline.org.uk/about-microbiology/introducing-microbes/protozoa

Tai tema, kuri buvo labai nedaug narpliota studijų metu. Bet, kadangi dabar pristatinėju kiekvieną mikroorganizmų tipą, reikia paliesti ir šiuos, nors ir trumpai.

Pirmuonys yra vienaląsčiai eukariotiniai mikroorganizmai. Skirtingai, nei visi kiti mano jau apibūdinti mikroorganizmai, šie neturi ląstelės sienelės. Jie juda naudodamiesi žiuželiais arba blakstienėlėmis. Amebos juda pseudopodijomis – laikinais ląstelių membranų išsikišimais. Pirmuonys yra skirstomi į grupes pagal tai, kokias dalis naudoja judėjimui.

Grybai

http://sveikata.tv3.lt/straipsnis/galite-grybauti-grybai-neradioaktyvus-1585

Dauguma, išgirdę žodį „grybas“, pagalvotų apie baravyką ar musmirę, išdygusius miške. Mano sesė nuo pat tada, kai sužinojo, kad mokaus ir apie grybus, vis klausia: „Kada jūs nagrinėsit grybuką?“, turėdama omenyje sausainį :D Tačiau grybų karalystė nėra tik tai, ką galima pamatyti miške ar, juo labiau, iškeptas sausainis. Tai yra kur kas daugiau.

http://srovesblogspotcom.blogspot.lt/2012/03/grybukai.html

Grybai yra eukariotiniai organizmai (jų ląstelės turi branduolius). Organizmai, priklausantys grybų karalystei, gali būti tiek vienaląsčiai, tiek daugialąsčiai. Didieji (makro) grybai, tokie, kurie yra randami miške, gali iš pažiūros atrodyti labiau kaip augalai, tačiau jie neatlieka fotosintezės, o grybų ląstelių sienelės yra sudarytos iš chitino, ne celiuliozės, kaip augalų.

Kas tos archėjos?

http://biologypop.com/archaea/

Neslėpsiu, kad egzistuoja dar tokios archėjos sužinojau tik antrame kurse. Iki tol apie jas nieko neteko girdėti. Todėl greičiausiai ir Jums, skaitant ankstesnius mano įrašus, kilo klausimas, kas tos archėjos.

Taigi, archėjos, kaip ir bakterijos, yra vienaląsčiai prokariotiniai mikroorganizmai (jų ląstelės neturi branduolio). Sandaros prasme, jos yra beveik vienodos. Skiriasi tik jų ląstelių sienelių sudėtis. Praeityje archėjos buvo priskiriamos bakterijoms ir vadinamos archaebacteria. Bet po to, kai buvo išsiaiškinta, jog jos evoliucionavo skirtingai nuo bakterijų ir skiriasi nemažai jų biocheminių procesų, buvo nuspręsta archėjas atskirti nuo kitų gyvybės formų.

Bakterijos

https://au.pinterest.com/explore/bacteria-cartoon/

Įvadas į bakterijas – jų formos, mitybos tipai, šiek tiek apie sandarą.

Bakterijos yra palyginti nesudėtingi organizmai, kuriuos sudaro viena vienintelė ląstelė (vienaląsčiai organizmai). Bakterijų dydis svyruoja nuo 0,2 iki 2μm (mikrometrai). Kadangi jų genetinė medžiaga (DNR, RNR ir plazmidės ektrachromosominė (nepriklausanti pagrindinei genetinei medžiagai – chromosomoms)) nėra apgaubta branduolio membrana, bakterijos (o kartu ir archėjos) priskiriamos prokariotams (graikiškai prokaryon – „iki sėklos“, kitaip tariant, be branduolio).

Mikrobiologijos istorija. Tęsinys

Praėjusį kartą baigėm ties Robert Koch ir ties ten sustojom ne veltui, kadangi būtent šis mokslininkas yra laikomas mikrobiologijos „tėvu“. Laikotarpis tarp Pasteur ir Koch bandymų bei I-ojo Pasaulinio Karo yra vadinamas Auksiniu mikrobiologijos amžiumi (Golden Age of Microbiology).

1876m. Robert Koch suformuluoti postulatai (pradinis teiginys, priimamas be įrodymų):
  • Organizmai randami sergančio gyvulio kūne, bet nerandami sveikame kūne.
  • Organizmus galima išskirti iš sergančio gyvulio ir auginti kaip gryną kultūrą.
  • Gryna organizmo kultūra gali daugintis ir vėl užkrėsti naują gyvulį.
  • Pakartotinai persėsta kultūra bus identiška išskirtajai.

Mikrobiologijos istorija. Pradžia

Man, kaip tikrai tiksliukei, istorija yra vienas nemėgstamiausių dalykų. O jei dar dalykų dėstytojai pasako, jog atsiskaitymo metu bus klausimų iš istorijos... „Perskaitysiu kartą. Jei ką – prikursiu“.

Tuo pačiu suprantu, jog mokantis dalyko, turi suprasti, nuo ko viskas prasidėjo, žinoti bent pagrindinius dalykus. Trumpą mikrobiologijos mokslo istoriją pravesiu ir aš – dėl bendro išprusimo, geresnio suvokimo kas ir kaip, ir šiaip, dėl įdomumo.

Mikrobiologijos istoriją reikėtų pradėti nuo 1665 metų, kada anglų mokslininkas Robert Hooke pirmą kartą pamatė, jog gyvi organizmai yra sudaryti iš „nedidelių dėžučių“ (little boxes) arba kaip jis jas pavadino cells (ląstelė). Tokį pavadinimą sugalvojo, nes augalo ląstelės jam pasirodė panašios į vienuolyno celes. Hooke atradimai davė pradžią ląstelės teorijai, kuri teigia, jog visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių. Tačiau Hooke mikroskopo rezoliucija nebuvo pakankamai gera, kad galėtų pamatyti mikroorganizmus (augalų ląstelės yra didesnės, nei mikroorganizmų), tad pirmuoju mokslininku, pamačiusiu juos, galima laikytai olandą Anton van Leeuwenhoek, išradusį tobulesnį miksroskopą (apie 1670-uosius ir vėliau). Pamatytus organizmus jis pavadino animalcules (iš lotynų kalbos „mažas gyvūnas“). Jis pateikė pirmuosius pirmuonių, grybų ir bakterijų aprašymus.

Mikrobiologija - kas tai?

Tai klausimas, kuris man jau įgrisęs iki gyvo kaulo. „Kas tai per mokslas? ką galėsi dirbti pabaigus?“ – klausimai, girdimi nuo 2013 metų liepos, kai pasirašiau sutartį su universitetu. Dabar jau tiesiog atsakau: „Ai, dirbsiu su bakterijom“.

Bet išties – kas tai yra? Mikrobiologija (graikiškai mikros, „mažas”; bios, „gyvybė”) apima viską, kas yra susiję su mikroorganizmais – plika akimi nematomais vienaląsčiais organizmais. Nemaža dalis mikroorganizmų formuoja kolonijas, kurias jau galima matyti ir plika akimi. Turbūt visi esate matę supelijusią duoną – tai mikroskopinių grybų kolonijos. Dažnai mikrobiologijai priskiriami ir virusai (kas ne visai yra gyvybės forma, apie tai būtinai parašysiu kada nors vėliau). Yra išskiriamas atskiras mokslas – virusologija. Mikrobiologija taip pat apima tokias mokslo sritis kaip mikologija (mokslas apie grybus), parazitologija, bakteriologija, mikroorganizmų genetika ir kitus.

Mikroorganizmams priskiriamos visos bakterijos, taip pat archėjos, pirmuonys, mikroskopiniai grybai ir dumbliai. Jie yra aptinkami absoliučiai visur – mikroorganizmų išvengti neįmanoma. Eilinis žmogus greičiausiai pagalvotų tik apie mikroorganizmų keliamą žalą. Jie juk sukelia ligas, dėl jų genda maistas, yra patiriami milžiniški ekonominiai nuostoliai ir t.t. O bet tačiau, didžioji dalis mikroorganizmų yra mums neutralūs ar netgi labai naudingi ir būtini. Pvz.: žarnyne gyvenantys mikroorganizmai, padedantys atlikti virškinimo procesus ar melsvabakterės, atliekančios fotosintezę (organinių medžiagų (angliavandenių) gamyba, naudojant Saulės šviesos energiją iš neorganinės kilmės medžiagų (anglies dioksido ir vandens), išsiskiriant šalutiniam produktui – deguoniui, kuriuo mes kvėpuojame).

Mikrobiologas gali dirbti bet kurioje laboratorijoje, kurioje yra auginami ir naudojami mikroorganizmai įvairiems tyrimams atlikti. Taip pat mikrobiologas gali save realizuoti ir įvairiose pramonės šakose: maisto, alkoholio, tekstilės, biotechnologijų, farmacijos, žemės ūkio ir t.t

Kaip jau ir minėjau, mikroorganizmai yra ne tik visur aplink mus, bet ir mumyse, todėl svarbu suprasti kas, kaip ir kodėl vyksta mikro pasaulyje. Nuo jo esame priklausomi ir mes patys.

Tai kas gyvena ant mūsų delnų


Kitą kartą - trumpa mikrobiologijos istorijos apžvalga.

Iki kito susitikimo :)

chekas

P.S. Jeigu norite sužinoti kokia nors tema, plačiąja prasme susijusia su biologija, rašykite. Bandysiu panagrinėti ir ją :)


Apie

Sveiki :)

Rašyti blog‘ą – mintis, kirbėjusi galvoje ne vienerius metus. Tačiau lydėdavo abejonės, ar kam nors bus įdomu tai, ką rašyčiau, kadangi šis blog‘as nebus nei apie maistą, nei apie madas.

Bet pirma šiek tiek apie mane. Esu Kotryna, kai kuriems žinoma chekas pseudonimu. Studijuoju mikrobiologijo ir biotechnologijos magistrą Vilniaus universitete, esu pirmame kurse. Taip pat atlieku praktiką viename iš institutų.

Kodėl būtent mikrobiologija ir biotechnologija? Mane visada traukė biologijos mokslai. Matyt dėl to, kad mano abu tėvai gydytojai. Aišku, dėl to šiek tiek jutau spaudimą rinktis mediciną ir tapt „kaip tėvelis“, bet kuo toliau, tuo labiau jaučiau, kad medicinos studijos ne man. Na bent vienintelė iš 4 dukrų pasirinkau specialybę, panašią į tėvų.

12-oje klasėje, kai reikėjo rinktis stojimus, į pirmą vietą rašiau genetiką, iki jos pritrūko visai visai nedaug. Bet įstojau čia ir, vos pradėjus mokytis, supratau, kad iš esmės, tai visiškai tas pats. Pabaigusi bakalauro studijas net nedvejojau, kad noriu ir toliau gilintis mikrobiologijos srityje.

Dažniausiai šis mano blog‘as bus apie tai, ką studijuoju ir mokaus, bet nevengs persipinti su mano kitais pomėgiais ar gyvenimo įvykiais. Rašysiu ir dalinsiuos tuo, kas aktualu man pačiai. Taip ir pati pasikartosiu, ką jau mokiaus, ir sužinosiu ką nors naujo. Įvairius su pačia mikrobiologija susijusius dalykus stengsiuos rašyti kiek įmanoma paprasčiau ir įdomiau. 

Iki kito susitikimo :)