Mikrobų savybės


https://www.bbc.co.uk/education/guides/zr46fg8/revision/5

Dezinfekcinės medžiagos efektyvumas priklauso nuo mikroorganizmų atsparumo šiam veiksniui, o tai yra susiję su mikrobo savybėmis. 

Dauguma biocidų yra efektyvesni prieš gramteigiamas bakterijas, nei prieš gramneigiamas. Pagrindinis faktorius, kodėl gramneigiamos bakterijos yra atsparesnės biocidams, yra tai, jog jų ląstelių sienelėje yra lipopolisacharido. Tarp gramneigiamų bakterijų, įdomiausios yra Pseudomonas ir Burkholderia genties bakterijos. Šios artimai giminingos bakterijos yra neįprastai atsparios biocidams ir aktyviai auga esant tam tikriems dezinfektantams ir antiseptikams, pavyzdžiui, amonio junginiams. Šios bakterijos taip pat yra atsparios daugeliui antibiotikų. Tokį atsparumą cheminėms antimikrobinėms medžiagoms galima sieti su jų porinų (struktūrinės angos gramneigiamų bakterijų sienelėse) charakteristika. Porinai yra ypač atrankūs į ląsteles patenkančioms medžiagoms. Tokiu būdu, Pseudomonas ir Burkholderia genčių bakterijos gali atsirinkti, kurias molekules įsileisti į ląstelės vidų, o kurių ne. 

Kita grupė neįprastai cheminiams biocidams atsparių bakterijų yra endosporų neformuojančios mikobakterijos. Šiai grupei priklauso Mycobacterium tuberculosis, patogenas, sukeliantis tuberkuliozę. Šie organizmai turi neįprastas ląstelių sieneles – lipidines, todėl ne visi naudojami biocidai veikia šio tipo bakterijas. Dezinfektantų etiketėse nurodoma, ar jie yra tuberkuliocidiniai, o tai reiškia, jog jie efektyvūs prieš visas mikobakterijas. Yra sukurta specialių tuberkuliocidinių testų, leidžiančių patikrinti biocido efektyvumą prieš šią bakterijų grupę.

Tik labai nedaug biocidų veikia endosporas. Endosporos yra dehidratuotos ląstelės, turinčios storas sieneles. Endosporos neatlieka jokių metabolinių veiksmų, todėl yra mažiau taikinių, kuriuos dezinfektantai galėtų veikti. Vienaląsčių protistų cistos ir oocistos taip pat gana atsparios cheminiams dezinfektantams.

Virusų atsparumas biocidams priklauso nuo to, ar virusas turi voką, ar ne. Lipiduose tirpios antimikrobinės medžiagos tikėtina veiks efektyviau prieš apvalkalėtuosius virusus. Viruso lipidinis apvalkalas yra skirtas membranų susiliejimui, jis papildomos apsaugos virusui nesuteikia. Tokių dezinfektantų etiketėse bus parašyta, kad jie yra efektyvūs prieš lipofilinius virusus. Virusai, neturintys voko, turi tik baltyminį apvalkalą ir yra atsparesni – mažiau biocidų yra aktyvūs prieš juos.

https://www.quora.com/Is-it-possible-to-merge-the-DNA-of-common-cold-virus-and-HIV-virus-in-such-a-way-so-that-HIV-becomes-as-easily-transmissible
Kebli problema, kuri iki šiol nėra iki galo išspręsta, yra patikimo būdo prionams žudyti paieška. Prionai yra infekciniai baltymai, kurie sukelia neurologines ligas – spongiformines encefalopatijas (kempinliges). Šiuo metu, tam, kad būtų sunaikinti prionai, yra sudeginami gyvūnai-nešiotojai. Pagrindinė problema yra chirurginių įrankių, užkrėstų prionais, dezinfekavimas. Įprastas autoklavavimas pasirodė netinkamas. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) ir ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) rekomenduoja kombinuoti natrio hidroksido tirpalo naudojimą ir autoklavavimą 134°C temperatūroje. Į valymo tirpalus pridėjus fermentų proteazių, taip pat pavyksta sėkmingai inaktyvinti prionus (prionai yra baltymai, o proteazės skaldo baltymus). 

Tai yra paskutinysis mikrobų augimo kontrolės įrašas. Būtina prisiminti, kad dėl mikrobų savybių, ne visi mikrobinės kontrolės metodai, ypač biocidiniai, yra aktyvūs prieš visus mikrobus. 


Sekit ir dalinkitės. Nauji įrašai kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Iki kito susitikimo :)

chekas

Informacijos šaltiniai:
  • Gerard J. Tortora, Berdell R. Funke, Christine L. Case. “Microbiology. An Introduction”. 11th edition. p. 200-201

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą